Sutrikusi kraujotaka: simptomai ir gydymas
Sužinokite, kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką kojose, kuo skiriasi arterijų ir venų ligų požymiai, kada reikia skubios pagalbos ir kaip gydoma.
Po vaisto nuo rėmens, rūgštingumo ar kito skrandžio negalavimo atsiradęs bėrimas gali kelti nerimą. Vis dėlto vien tai, kad simptomas prasidėjo pavartojus vaistą, dar neįrodo alergijos. Reakciją gali sukelti veiklioji medžiaga, pagalbinė sudedamoji dalis, sąveika su kitu preparatu arba visai kita priežastis, pavyzdžiui, infekcija. Svarbu įvertinti simptomų pobūdį ir laiką, o diagnozę patikėti sveikatos specialistui.
Šiame straipsnyje „skrandžio vaistai“ reiškia skirtingus preparatus: rūgštį mažinančius vaistus, antacidus, vaistus nuo pykinimo ar kitus gydytojo paskirtus preparatus. Jie nėra viena vaistų grupė, todėl reakcijos į vieną produktą nereiškia, kad žmogus alergiškas visiems vaistams nuo skrandžio sutrikimų.
Alergija vaistui yra imuninės sistemos reakcija. Ji gali pasireikšti niežtinčiu, iškilusiu bėrimu, dilgėline, veido ar lūpų tinimu; sunkiais atvejais pažeidžiamas kvėpavimas ar kraujotaka. Reakcijos laikas skiriasi: kai kurios prasideda netrukus, kitos – vėliau. Australasijos klinikinės imunologijos ir alergijos draugija (ASCIA) apibūdina neatidėliotinas reakcijas kaip prasidedančias per 1–6 valandas, o uždelstas – kaip pasireiškiančias po daugiau nei 24 valandų. Tai orientacinės kategorijos, o ne būdas pačiam nustatyti diagnozę.
Pykinimas, pilvo diskomfortas, galvos skausmas ar viduriavimas gali būti žinomas nepageidaujamas vaisto poveikis ir savaime nepatvirtina alergijos. Kartais bėrimą sukelia tuo pat metu prasidėjusi infekcija. Priežastį padeda atskirti išsami ligos istorija, o prireikus – specialisto parinkti tyrimai. Namuose nebandykite patys pakartoti dozės, kad patikrintumėte, ar reakcija sugrįš.
Staigus lūpų, liežuvio, burnos ar gerklės tinimas, dusulys, švokštimas, sunkumas ryti, stiprus svaigimas, sumišimas ar alpimas gali rodyti anafilaksiją. Tai gyvybei pavojinga būklė. Lietuvoje skambinkite 112. Jei žmogui anksčiau paskirtas adrenalino autoinjektorius, panaudokite jį pagal gautas instrukcijas ir vis tiek kvieskite greitąją pagalbą. Neverskite žmogaus vaikščioti; jei jis dūsta, padėkite jam patogiai kvėpuoti, o jei silpsta ar alpsta – paguldykite, jei tai įmanoma saugiai.
Jeigu atsirado išplitęs bėrimas, nedidelis tinimas ar pykinimas, bet nėra kvėpavimo ar rijimo sutrikimo, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją arba vaistininką dėl konkretaus preparato. Dėl kitos dozės vadovaukitės jų nurodymais; vaisto būtinybė ir saugus keitimas priklauso nuo to, kam jis skirtas. Jei bėrimas pūslėja ar lupasi, skauda, pažeidžia burną ar akis, arba kartu kyla karščiavimas, nedelskite ir kreipkitės skubios medicininės apžiūros – sunkios odos reakcijos reikalauja skubaus įvertinimo.
Tiksli informacija padeda gydytojui įvertinti tikėtiną priežastį ir parinkti saugų gydymą. Užsirašykite:
Nufotografuokite matomą bėrimą, jei tai padaryti patogu. Nepradėkite savarankiškai vartoti antihistamininių vaistų vien tam, kad galėtumėte tęsti įtariamą preparatą: jie nepakeičia skubios pagalbos ir neapsaugo nuo anafilaksijos.
Gydytojas pirmiausia išsiaiškina, kokį preparatą vartojote, kada prasidėjo reakcija, kokie simptomai pasireiškė ir ar buvo taikytas gydymas. Pagal aplinkybes gali prireikti alergologo ar klinikinio imunologo konsultacijos. Kai kuriems vaistams tinka odos arba kraujo tyrimai, tačiau tyrimo pasirinkimas priklauso nuo įtariamos medžiagos ir reakcijos pobūdžio. Ne visų vaistų alergiją galima patvirtinti vienu laboratoriniu tyrimu.
Jeigu alergija lieka neaiški, specialistas gali svarstyti kontroliuojamą vaisto mėginį medicinos įstaigoje. Tai nėra bandymas, kurį saugu atlikti namuose. Po sunkių reakcijų – pavyzdžiui, anafilaksijos ar sunkios pūslinės odos reakcijos – pakartotinis pavartojimas be specialisto sprendimo gali būti pavojingas. ASCIA nurodo, kad neaiškios alergijos atveju odos tyrimus arba mediciniškai prižiūrimą mėginį atlieka alergijos specialistai.
Kol reakcija neištirta, sveikatos priežiūros specialistams pasakykite, kad įtariate reakciją į konkretų preparatą, ir parodykite užrašytą informaciją. Paprašykite, kad medicinos įraše būtų nurodyti vaisto pavadinimas, simptomai ir tai, ar alergija patvirtinta, ar tik įtariama. Bendras įrašas „alergija skrandžio vaistams“ gali būti per platus ir apsunkinti tinkamo gydymo parinkimą.
Nevartokite likusių receptinių vaistų be nurodymo ir nekeiskite jų kitu preparatu savarankiškai. Net panašiai atrodantys produktai gali turėti skirtingų veikliųjų ar pagalbinių medžiagų. Gydytojas arba vaistininkas gali patikrinti sudėtį, įvertinti kitus vartojamus vaistus ir aptarti tinkamą alternatyvą. Jei alergija patvirtinama, jos įrašą turėtų žinoti šeimos gydytojas, vaistininkas ir kiti jus gydantys specialistai.
Įtarimo patikslinimas padeda išvengti ir pakartotinio pavojingo kontakto, ir nepagrįsto veiksmingų vaistų atsisakymo. Tai ypač svarbu, jei ateityje prireiktų konkretaus gydymo. Tačiau iki įvertinimo nebandykite vaisto dar kartą vien todėl, kad simptomai galėjo turėti kitą priežastį. Sprendimą, ar preparatą galima vartoti, ar reikia tirti, ir kokia alternatyva tinkama, priimkite kartu su sveikatos specialistu.
Šis tekstas yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Kilus grėsmei gyvybei, skambinkite 112.
Sužinokite, kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką kojose, kuo skiriasi arterijų ir venų ligų požymiai, kada reikia skubios pagalbos ir kaip gydoma.
Sužinokite, kodėl padidėja skydliaukė, kokie tyrimai padeda nustatyti strumos priežastį ir kokie gydymo būdai parenkami pagal simptomus bei tyrimų rezultatus.
Sužinokite, kodėl prasideda žagsulys, kokius 8 švelnius būdus galima išbandyti namuose ir kada ilgiau nei 48 valandas trunkantį žagsulį aptarti su gydytoju.
Sužinokite, kodėl patamsėja danties šaknis ar dantis, kaip odontologas nustato priežastį ir kokie gydymo būdai padeda saugiai spręsti šią problemą.
Sužinokite, ką reiškia ryški kontrolinė ir blanki testo linija, kaip teisingai atlikti ovuliacijos testą ir kada verta pasitarti su gydytoju.
Sužinokite, kodėl nėštumo metu gali padidėti skydliaukė, kokie tyrimai padeda rasti strumos priežastį ir kada dėl simptomų reikia kreiptis į gydytoją.
Sužinokite, kuo skiriasi jodo, chlorheksidino ir oktenidino priemonės, kaip saugiai valyti nedidelę žaizdą ir kada kreiptis į medikus pagal patikimas gaires.
Sužinokite, kaip parenkami šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai: chirurgija, spindulinė terapija, vaistai, imunoterapija ir klausimai onkologui.
Sužinokite, kokie vaistai nuo sauso kosulio gali palengvinti simptomus, kaip juos saugiai rinktis, kada padeda savipagalba ir kada kreiptis į gydytoją.
Sužinokite, kaip atpažinti galimą alergiją skrandžio vaistams, kada skambinti 112 ir kaip gydytojas atskiria alergiją nuo šalutinio poveikio.