Kiek laiko trunka intervalas tarp 2 KT?

Vis plačiau diagnozuojant ir gydant ligas vis plačiau taikoma kompiuterinės tomografijos arba KT technika. Kadangi tai modernus ir patobulintas metodas, jis sutrumpina fotografavimo laiką, tuo pačiu užtikrina ryškų vaizdo kokybę, padeda gydytojams tiksliau diagnozuoti.

Galima sakyti, gimė kompiuterinės tomografijos metodas, labai padedantis gydytojams diagnozuojant ligas. Šis naujas metodas naudoja rentgeno spindulius, kurie praeina per kūno dalis ir gauna vaizdus. Dėl to daugelis žmonių nerimauja dėl savo sveikatos, užduodama daug klausimų, kai pacientui skiriamas rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimas. Ar kompiuterinė tomografija turi kokį nors poveikį sveikatai? Kiek laiko trunka intervalas tarp 2 KT ?

Kas yra kompiuterinė tomografija?

KT skenavimas, taip pat žinomas kaip kompiuterinė tomografija, naudoja rentgeno galvutę, kuri sukasi aplink tiriamą kūno dalį. Rentgeno spinduliai, praėję per kūną, pateks į detektorių (Detector), o elektroninis jutiklis perduos signalą į vaizdo apdorojimo įrenginį koduoti.

Kiek laiko trunka intervalas tarp dviejų KT?

Skirtingos kūno dalys turi skirtingą struktūrinį tankį, todėl skiriasi ir rentgeno spindulių sugertis. Kai kuriose vietose, kuriose yra tankios struktūros, pvz., užkalkėję mazgeliai ir kaulai, bus sugerta daug rentgeno spindulių. Priešingai, minkštųjų audinių dalys, tokios kaip kepenys, inkstai, smegenų parenchima, kasa... blogai sugers rentgeno spindulius. nei kieta struktūra . Rentgeno spindulių intensyvumo susilpnėjimą paims ir apdoros jutikliai ir labai tiksliai apskaičiuos, kad būtų atkurtas visas vaizdas. Tai padės mums lengvai atpažinti įvairių struktūrų rentgeno spindulių sugertį. Kadangi viso KT vaizdo dalių kontrastas skirsis.

Mokslas vis labiau vystosi, taikant intervencinę mediciną reikia ryškesnių, išsamesnių vaizdų ir plonų gabalų, kad būtų lengviau atkurti 3D. Laikas turi būti trumpesnis, todėl dabartiniai kompiuterinės tomografijos skaitytuvai su daugybe rentgeno rutulių turės daug imtuvų (2,4,16,32,64,128,256,…). Taigi fiksavimo dalis atkuriama daugybe skirtingų skerspjūvių, gaunamas signalas yra daug ryškesnis ir detalesnis. Kitas privalumas yra tai, kad vaizdo gavimo laikas yra gana trumpas, todėl galima apžiūrėti judančius organus, tokius kaip vainikinės arterijos, širdis, smegenų kraujagyslės, galūnių kraujagyslės ir kt.

KT skenavimo tikslas 

KT nuskaitymo tikslas – padėti gydytojams gauti daugiau informacijos tiriant ir diagnozuojant ligas naudojant vaizdus. Bet ar taip, kad būtų galima paimti bet kada, ar gydytojas turi nustatyti atstumą tarp 2 KT, kad būtų užtikrintas paciento saugumas. Mat kompiuterinę tomografiją dažniausiai skiria specialistas pakitimų diagnozavimo ir įvertinimo tikslu. Gydytojo tikslas – paprašyti paciento atlikti kompiuterinę tomografiją, kad būtų galima diagnozuoti su kaulais susijusias problemas, tokias kaip lūžiai , navikai ir kt.

Pacientams rekomenduojama atlikti kompiuterinę tomografiją du kartus per metus

Gali būti nurodyta atlikti skenavimą, siekiant nustatyti tikslią naviko vietą, lūžusio kaulo vietą, taip pat išsiaiškinti kraujo krešulį, hematomą smegenyse, uždegimo židinius, edemą.

Remdamasis vaizdais, gydytojas įvertins patologinę būklę krūtinės ląstos ir pilvo ertmėje. Be to, atliekant šią techniką, ji taip pat padeda gydytojui teisingai orientuotis spindulinės terapijos, biopsijos ir operacijos metu.

Kompiuterinės tomografijos dėka galima aptikti spaudimą – transporto priemones, svetimkūnius, vidaus organų viduje esančius sužalojimus, tokius kaip kraujavimas iš pilvo, vidinis kraujavimas. Patikrinkite, kad aptiktumėte ir stebėtumėte tokias sveikatos būkles kaip vėžys , širdies ir kraujagyslių ligos , navikai kepenyse, plaučiuose.

KT privalumai ir trūkumai 

Išskirtiniai privalumai

Pirmasis išskirtinis kompiuterinės tomografijos privalumas yra tai, kad vaizdai yra labai aiškūs ir nėra persidengimo. Tai labai padeda gydytojams diagnozuoti ir gydyti. Šis vaizdo gavimo metodas turi daug aiškesnę ir tikslesnę vaizdo skiriamąją gebą nei rentgeno nuotraukos. 

Greitas fiksavimo laikas ir rezultatai taip pat yra privalumas. Šis pranašumas gali būti naudojamas tiriant ir vertinant kritiniu atveju.

Kai skenavimo rezultatai turi erdvinę skiriamąją gebą, leidžiančią gana tiksliai įvertinti kaulų ligas, tai labai padės gydant. Ir tai yra galimybė pacientams, turintiems kontraindikacijų magnetiniam rezonansui, pasinaudoti šiuo metodu.

Kai kurie apribojimai

Tai gana modernus kompiuterinės tomografijos metodas, turintis daug išskirtinių privalumų, bet ir tam tikrų apribojimų. Dėl ribotos rentgeno spindulių prasiskverbimo galios minkštųjų audinių pažeidimų aptikimas atliekant kompiuterinę tomografiją, palyginti su MRT, nėra toks tikslus. 

Jei kompiuterine tomografija sunku nustatyti kremzlės, raiščių ar nugaros smegenų pažeidimus.

KT nuskaitymas naudoja rentgeno spindulius ir turi spinduliuotę. Tačiau kiekvieno nuskaitymo metu apšvitos apšvitos lygis neviršija leistinos ribos, todėl gydytojui paskyrę galite būti ramūs. Paprastai gydytojas apsvarstys, ar intervalas tarp 2 nuskaitymų yra saugus, jei pacientas jau buvo nuskaitomas.

CT skenavimas suteikia labai aiškius vaizdus

Kiek laiko trunka intervalas tarp 2 KT?

Kompiuterinė tomografija yra rentgeno spindulių metodas, leidžiantis gauti vaizdo signalą, kuris yra pagrindas gydytojams diagnozuoti ir gydyti ligas. Taikant šį metodą, rentgeno vamzdis skleis šviesą, kuri taip pat skleis kitokią spinduliuotę nei rentgeno spinduliai.Ši spinduliuotė visiškai absorbuojama į paciento kūną, todėl padidėja radiacinės taršos tikimybė. Nors kiekvienas šūvis yra kruopščiai apskaičiuotas, kad būtų saugiose ribose. Tačiau šia technika nereikėtų piktnaudžiauti. Yra vienas dalykas, į kurį reikia skirti ypatingą dėmesį nėščioms moterims arba įtariamoms nėščioms moterims ir vaikams. Atliekant šį metodą, siekiant apsaugoti rentgeno spinduliams jautrias vietas, reikia naudoti švininį apvalkalą.

Valstybė turi reglamentus dėl radiacinės saugos ir radiacinės taršos prevencijos atliekant medicininę apžiūrą ir gydymą. Tiksliau, žmogaus sugertoji dozė yra ne didesnė kaip 20mSv/metus (Sv – vienetas, apskaičiuojamas pagal jonizuojančiosios spinduliuotės energijos kiekį, perduotą nurodytai medžiagos masei). 

Jei toks lygis, paprastai CT plaučių nuskaitymo metu absorbuojama 7–9 mSv dozė. Taigi pacientui rekomenduojama atlikti du skenavimus per metus, o laikas nuo šio momento iki kito yra kuo toliau. 

Jei reikia fotografuoti anksčiau, ši nuostata nebus taikoma. Vaizdo gavimo technikai stengsis sumažinti spinduliuotės dozę ir tuo pačiu suderinti parametrus, kad jie atitiktų kiekvieną dalį ir kiekvieno paciento būklę.

Šiuo metu yra keletas ligoninių, kurios taiko mažų dozių plaučių vaizdavimo metodus, siekdamos padėti nustatyti plaučių vėžį . Šis metodas yra gerai vertinamas ir veiksmingas daugelio ekspertų. Jei tai taikoma tokiu būdu, mažos dozės plaučių vaizdavimas naudojant kelių detektorių matricos skaitytuvus žymiai sumažins paciento dozę iki 2 msv per kartą, išlaikant tą patį vaizdo gavimo laiką. Galima sakyti, kad tai yra metodas, padedantis sumažinti radiacijos riziką pacientams apskritai ir ypač rentgeno spinduliams jautrioms dalims, pvz., skydliaukei ir lytinėms ląstelėms.

Apibendrinant galima teigti, kad kompiuterinė tomografija labai padės tiriant ligą, taip pat diagnozuojant ir gydant. Tai moderni, saugi, paprasta ir lengvai įgyvendinama vaizdo gavimo technika. Sveikatos apsaugos ministerija nenustato intervalo tarp dviejų konkrečių kompiuterinių tomografijų, gydytojas priklausys nuo sužalojimo masto ir paciento būklės, kuri gali būti nurodyta arba ne. Galima sakyti, kad griežtai laikantis gydytojo nurodymų ir leistinos ribos, tai bus saugu ir veiksminga.