Hornerio sindromas: priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas

Hornerio sindromas yra gana reta būklė, kuriai būdingi su akimis susiję simptomai, pvz., susitraukę vyzdžiai arba viršutinio voko nukritimas. Nors šis sindromas nekelia pavojaus gyvybei, jis turi įtakos ir paciento gyvenimui. Taigi, kokios yra Hornerio sindromo priežastys ir simptomai? Kaip diagnozuoti ir gydyti ligą?

Hornerio sindromas apibrėžiamas kaip simpatinių veido nervų pažeidimas, retais atvejais dėl įgimtų priežasčių. Šio sindromo gydymas priklausys nuo priežasties. Norėdami sužinoti daugiau apie Hornerio sindromą, perskaitykite šį aFamilyToday tinklaraščio straipsnį. 

Kas yra Hornerio sindromas?

Hornerio sindromas nėra liga, o sudėtingas simptomų sindromas, galintis atsirasti dėl daugelio skirtingų ligų. Ligos simptomai dažnai yra susiję su simpatinio nervo akyje paralyžiumi, sukeliančiu vyzdžių susiaurėjimą, vokų nukritimą ar sumažėjusį prakaitavimą pažeistoje vietoje. Ši būklė atsiranda dėl to, kad nutrūksta nervų laidumas iš smegenų į akis ir veidą vienoje pusėje.

Hornerio sindromas taip pat žinomas kaip Hornerio-Bernardo sindromas arba simpatinis paralyžius. Su Hornerio sindromo simptomais sergančiais pacientais galima susidurti daugelyje skirtingų specialybių, tokių kaip kvėpavimo onkologija, neurologija, oftalmologija, kardiologija ir kt.

Hornerio sindromas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, kai pagyvenusiems žmonėms kyla didžiausia rizika susirgti tam tikromis ligomis, tokiomis kaip insultas, kraujagyslių liga, tarpuplaučio liga ar plaučiai. Be to, asmenys, kurie reguliariai rūko ir turi plaučių navikų, taip pat padidina šio sindromo riziką.

Vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė Hornerio sindromo rizika

Kas sukelia Hornerio sindromą? 

Pasak gydytojų, Hornerio sindromas atsiranda dėl tam tikrų simpatinės nervų sistemos takų pažeidimo. Simpatinė nervų sistema atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant širdies ritmą, stimuliuojant vyzdžius, sukeliant prakaitavimą, reguliuojant kraujospūdį ir kitas funkcijas, padedančias organizmui greitai reaguoti į aplinkos pokyčius. Simpatinio nervo kelias sergant Hornerio sindromu skirstomas į 3 tipus pagal kiekvieną neurono tipą, būtent:

Superlatyviniai neuronai

Pirmosios eilės neuronai apima neuronus, esančius segmente nuo smegenų pagrindo pagumburio, einančius per smegenų kamieną ir besitęsiančius iki viršutinės nugaros smegenų dalies. Šios srities sąlygos, kurios gali sutrikdyti šių neuronų veikimą ir sukelti Hornerio sindromą:

• Insultas .
• Navikai smegenyse.
• Ligos, sukeliančios nervinių ląstelių apvalkalo (mielino) praradimą.
• Kaklo sužalojimai.
• Stuburo cistos arba tarpai (tuščiavidurio kanalo patologija).

Antros eilės neuronai

Antrosios eilės neuronai yra neuronai, kurie prasideda stuburo stulpelyje, keliauja per viršutinę krūtinės dalį ir progresuoja į kaklo vidų. Šios srities nervų pažeidimo priežastys gali būti:

• Plaučių vėžys .
• Navikas mielino apvalkale (Schwannoma).
• Pažeidžiamos didelės kraujagyslės, pernešančios kraują iš širdies, pavyzdžiui, aorta.
• Chirurgija iš krūtinės ertmės.

Tretiniai neuronai

Tretiniai neuronai yra nervinės ląstelės, besitęsiančios išilgai kaklo šono ir vedančios į veido odą, rainelės raumenis ir akių vokus. Trečiojo laipsnio neuronų pažeidimą gali sukelti tokios problemos kaip:

• Miego arterijų sužalojimas abiejose kaklo pusėse.
• Migrena.
• Jugulinės venos sužalojimas.
• Jūs turite infekciją arba auglį kaukolės apačioje.  

Be to, kai kurios dažniausiai pasitaikančios Hornerio sindromo priežastys vaikams:

• Gimdymo metu sužalotas kaklas arba petys.
• Aortos defektas gimimo metu.
• Endokrininių liaukų ar nervų sistemos navikai (neuroblastai).

Be to, kai kuriais atvejais Hornerio sindromo priežastis nežinoma ir vadinama idiopatiniu Hornerio sindromu.

Hornerio sindromas atsiranda dėl simpatinių nervų anomalijos 

Hornerio sindromo simptomai 

Dėl simpatinio nervo kelio nuo smegenų iki veido ir akių vienoje veido pusėje sutrikimo, Hornerio sindromas su šiomis apraiškomis:

• Viršutinis vokas nukaręs, o dėl apatinio voko aukščio akys atrodo mažesnės.
• Nukritusių akių vokų požymiai, kai viršutinis vokas pakeltas.
• Vienos akies vyzdys yra susiaurėjęs, todėl visada skiriasi abiejų akių vyzdžiai, todėl sumažėja reakcija į silpną šviesą.
• Pažeistoje vietoje arba visame veide prakaituojama mažai arba visai nėra.
• Įkritusios akys.

Vaikams yra papildomų Hornerio sindromo požymių ir simptomų, tokių kaip: 

• Vaikams iki 1 metų rainelės spalva pažeistoje pusėje yra šviesesnė nei kitos akies.
• Karščio, fizinio krūvio ar emocinės reakcijos metu pažeista veido pusė paprastai būna ne raudona arba mažiau raudona nei kita pusė.

Priklausomai nuo ligos priežasties, pacientas gali turėti kitų klinikinių simptomų, tokių kaip:

• Smegenų pažeidimas su piramidiniu ryšuliu arba susijusiais kaukolės nervais.
• Nugaros smegenų pažeidimas yra susijęs su nugaros smegenų jutimo sutrikimais, nenormaliais kanalų refleksais arba tarpuplaučio pažeidimu.
• Plaučių navikas, lydimas kvėpavimo takų simptomų, tokių kaip kosulys, dusulys, spaudimas krūtinėje, pasunkėjęs rijimas, nenormalūs kraujospūdžio svyravimai, kailio edema...

Nukritęs vienos akies viršutinis vokas yra Hornerio sindromo simptomas 

Hornerio sindromo diagnostika ir gydymas 

Toliau pateikiamos Hornerio sindromo diagnostikos ir gydymo priemonės, būtent:

Hornerio sindromo diagnozė 

Hornerio sindromas gali būti diagnozuotas remiantis ligos istorija ir klinikiniais simptomais, pvz., nustačius vyzdžio refleksą įtariamais atvejais, naudojant vaistus nuo vyzdžio, tada lyginant abiejų akių reakciją.

Be to, atliekant klinikinį tyrimą taip pat turėtų būti atlikti papildomi tyrimai, siekiant įvertinti simptomų pobūdį ir priežastis. Tie testai yra:

• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri naudoja radijo bangas ir magnetinius laukus, kad būtų sukurti išsamūs organų, tokių kaip galva, kaklas ir krūtinė, vaizdai, iš kurių atsiranda insulto ar naviko požymių, žalos Miego arterijų pažeidimai ir kiti sužalojimai gali turėti įtakos veido simpatinei sistemai. nervų sistema.
• Karotidų ultragarsas.
• Krūtinės ląstos rentgenograma.
• Kompiuterinė tomografija (CT).
• Įprasta rentgeno nuotrauka.
• Kraujo ir šlapimo tyrimai: šis tyrimas užsakomas siekiant nustatyti vėžio žymenis.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), skirta simpatinės nervų sistemos pažeidimams nustatyti

Gydymas

Šiuo metu nėra specifinio pirminio ar idiopatinio Hornerio sindromo gydymo režimo. Paprastai Hornerio sindromas praeina savaime, kai pagrindinė būklė yra veiksmingai gydoma.

Daugeliu atvejų, kai nėra ūminės ligos požymių, pacientą dažniausiai priima akių ligų specialistas (oftalmologas). Tada pacientas gali būti siunčiamas pas neurologinių sutrikimų specialistą (neurologą) arba neurologinių sutrikimų ir regėjimą turinčių sutrikimų specialistus (psichologą). regos nervas). Gydymas priklausys nuo priežasties.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Hornerio sindromas nėra liga, o sudėtingas daugelio simptomų, atsirandančių dėl įvairių ligų, sindromas. Šis sindromas atsiranda dėl simpatinių nervų sutrikimų, susijusių su nervinių impulsų perdavimo būdu, ir sukelia daug simptomų vienoje veido ir akių pusėje. Tikimės, kad aukščiau pateiktame straipsnyje skaitytojai gavo daugiau naudingos informacijos apie Hornerio sindromą.