Selektyvus nutildymas yra nerimo sutrikimas, dėl kurio vaikai negali bendrauti konkrečioje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokykloje ar viešumoje. Nepaisant to, vaikai vis tiek gali normaliai pasikalbėti su artimaisiais ar draugais, kai niekas nekreipia dėmesio arba būna namuose.
Selektyvus nutildymas gali sukelti socialinį nerimo sutrikimą. Tačiau nustatyti, ar vaikas serga šia liga, tėvams yra nemenkas iššūkis. Prašome sekti aFamilyToday sveikata atlikite geriau suprasti šią situaciją akcijas.
Atrankinis nutildymas
Selektyvus nutildymas yra nerimo sutrikimas, kuris dažnai pasireiškia vaikystėje. Jei jūsų vaikas turi šį sindromą, pastebėsite, kad jūsų vaikui sunku bendrauti tam tikrose socialinėse situacijose, pavyzdžiui, kai lankosi mokykloje, dalyvauja įgūdžių pamokose... Tačiau vaikai gali gyventi normaliai ir laisvai kalbėti būdami parke ar namuose su šeima ir draugai. Atrankinis nutildymas gali turėti neigiamos įtakos vaiko gyvenimui. Todėl vaikams šį sindromą reikia nustatyti ir gydyti anksti.
Dažni simptomai, kai vaikai turi selektyvią tylą
Štai keletas bendrų požymių:
Vaikai būna „paralyžiuojami“ kiekvieną kartą, kai nepažįstami žmonės klausia
Vaikai gali kalbėti normaliai tam tikrose situacijose, bet atsisako kalbėti kitose.
Vaikai naudoja rankų ar veido gestus, norėdami paklausti arba pasakyti, ką gali pasakyti.
Šie simptomai išliko ilgiau nei 1 mėnesį.
Vaikai per daug drovūs .
Vaikai visada išsigandę ar gėdijasi būdami perpildytose vietose.
Vaikai turi neigiamą elgesį.
Vaikų elgesys turi įtakos akademiniams rezultatams ir socialinėms problemoms.
Vaikai yra izoliuoti ir nuošalūs.
Vaikams visada reikia jūsų dėmesio ir jie visada „prisikabina“ prie jūsų.
Atrankinės tylos priežastys
Selektyvus nutildymas yra retas sutrikimas ir dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems. Paprastai jis atsiranda vaikui sulaukus penkerių metų, tačiau aptinkamas tik vaikui sulaukus mokyklinio amžiaus. Štai keletas dažniausių mažų vaikų selektyvaus nutildymo priežasčių:
1. Genetiniai veiksniai
Atrankinis mažų vaikų nutildymas gali būti dėl genetinių veiksnių. Apie 75% vaikų, sergančių šiuo sindromu, tėvai turi nerimo sutrikimą.
2. Dėl asmenybės
Asmenybė taip pat gali būti mažų vaikų selektyvaus nutildymo priežastis. Taip nutinka, kai vaikas per daug drovus, visada bijo ir nori izoliuotis nuo visuomenės.
3. Aplinkos veiksniai
Kartais vaiko elgesį gali nulemti ir tėvų elgesys bei nuostatos. Todėl, jei esate per daug saugantis ar kontroliuojantis, jūsų vaikas gali susirgti šiuo nerimo sutrikimu.
Diagnozuoti
Mažų vaikų selektyvaus nutildymo diagnozė ir gydymas yra svarbūs, nes negydomas jis gali sukelti kitus psichologinius sutrikimus, žemą savigarbą ir izoliaciją. Jei pastebėjote, kad jūsų vaikui pasireiškia bet kuris iš aukščiau išvardytų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas diagnozuos, ar vaikas neturi vystymosi vėlavimo . Po apžiūros gydytojas gali pasiūlyti vaiką nuvežti pas psichologą. Psichologas duos vaikui testą, kad nustatytų, kuriose situacijose vaikas vartos žodžius, o kada ne. Be to, gydytojas išsiaiškins, ar vaikas neturi kitų psichologinių problemų.
Dažnos problemos, kai vaikai turi selektyvią tylą
Štai keletas bendrų problemų, su kuriomis vaikai susiduria su šiuo sindromu:
Vaikai rodo drovumą ir dažnai jaučia nerimą.
Vaikai gali turėti tam tikrų kalbos sutrikimų .
Vaikai gali susidurti su socialine izoliacija.
Vaikams gali būti sunku užmegzti santykius.
Be to, vaiko nesugebėjimas bendrauti tam tikroje socialinėje aplinkoje gali turėti įtakos jo gebėjimui mokytis ir kitai popamokinei veiklai mokykloje.
Be to, dėl šio sindromo vaikai gali mažiau pasitikėti žaisdami su draugais.
Mažų vaikų selektyvaus nutildymo gydymas
Štai keletas gydymo būdų, kuriuos galite išbandyti:
1. Elgesio terapija
Elgesio terapija yra veiksmingas būdas gydyti selektyvų nutildymą. Šis gydymas pagrįstas vaiko elgesiu ir nerimo priežastimi. Vaikai iš pradžių lavins bendravimo įgūdžius kelių žmonių aplinkoje, tada palaipsniui didins žmonių skaičių. Taip jūsų vaikas jausis mažiau nerimaujantis ir jausis patogiau.
2. Socialinio nerimo problemų terapija
Šis metodas bus planuojamas individualiai gydyti vaiką. Vaikai, tėvai, mokytojai ir šios srities ekspertai dirbs kartu naudodami įvairius metodus ir taktiką. Ekspertai nustatė, kad kiekvienoje situacijoje vaikų nerimo lygis yra skirtingas. Todėl gydymas apims įvairius metodus, kaip „įveikti“ vaiko nerimo lygį.
3. Kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinio elgesio terapeutas padės pakeisti jūsų vaiko elgesį. Profesionalai padės vaikams atsikratyti neigiamų minčių ir nerimo jausmų. Apskritai vaikai, turintys šį sindromą, dažnai bijo susidurti su nepažįstamais žmonėmis ir gali būti „suakmenėję“ nuo tam tikrų garsų ar balsų. Šia terapija siekiama ugdyti pasitikėjimą, pabrėžti teigiamas vertybes ir sumažinti nerimą.
4. Didinkite vaikų pasitikėjimą
Vaikams, turintiems nerimo sutrikimų, reikia šeimos ir draugų paramos, kad galėtų kovoti su liga. Keletas komplimentų gali padaryti stebuklus. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas gerai groja instrumentu, leiskite jam parodyti savo talentą prieš šeimą ir draugus. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo aistras su žmonėmis, su kuriais jie jaučiasi patogiai. Kalbėjimasis su žmonėmis apie jų pomėgius ne tik padeda ugdyti pasitikėjimą, bet ir padeda vaikams lavinti bendravimo įgūdžius.
5. Tėvų įsitraukimas
Tėvai atlieka labai svarbų vaidmenį gydant savo vaiką. Reikia turėti kantrybės ir empatijos. Jei vaikas nenori kalbėti ar reaguoti, neverskite jo to daryti. Prievarta tik kelia vaikams didesnį nerimą ir stresą. Pasikalbėkite su vaiku apie jo ar jos jausmus, taip pat apie jo patiriamas baimes ir rūpesčius.
6. Narkotikai
Gydant selektyvų nutildymą, vaistų ir elgesio terapijos derinys gali būti geras pasirinkimas. Jei elgesio terapija nėra veiksminga valdant stresą, galite duoti vaikui vaistų.
Patarimai atrankinės tylos vaikų tėvams
Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti vaiką naudojant selektyvų nutildymą, kurių turėtumėte atsiminti:
Niekada neverskite vaiko kalbėti, jei jis nesijaučia patogiai.
Pasakykite vaikui, kad suprantate, ką jis išgyvena. Praneškite savo vaikui, kad kartais jūs taip pat jaučiatės išsigandę ar nusiminęs. Skatinkite vaikus kalbėti, kai jiems patogu.
Įtikinkite, kad viskas gerai, nesvarbu, ar jūsų vaikas aiškina gestais ar veido išraiškomis.
Jei jūsų vaikas kalba viešai, negirkite jo iš karto, nes tai gali jį suklaidinti. Norėdami tai padaryti, palaukite, kol jūsų vaikas grįš į namus.
Jei jūsų vaikas jaučiasi nepatogiai šeimos susibūrime ar vakarėliuose, venkite jo ten vestis, kol jis jausis patogiai.
Svarbu, kad suteiktumėte savo vaikui meilę ir rūpestį. Būkite kantrūs ir pabandykite įtikinti vaiką, kad viskas bus gerai.
Pasikalbėkite su šeima ir draugais apie savo vaiko būklę, kad gautumėte geriausią pagalbą.
Turėtumėte nuvežti vaiką pas gydytoją, kai tik pastebėsite bet kurį iš aukščiau paminėtų požymių. Ankstyvas aptikimas ir gydymas gali padėti vaikams gyventi normalų gyvenimą.