Sieros dioksidas , junginys, sudarytas iš sieros ir deguonies, natūraliai egzistuoja vyne dėl fermentacijos proceso. Vyndariai taip pat prideda sieros dioksido (sulfitų).
Vyndariai naudoja sieros dioksidą įvairiuose vyno gamybos proceso etapuose, nes:
Sieros dioksidas slopina mieles ir neleidžia saldiems vynams patekti į butelį. Tai antioksidantas, todėl vynas išlieka šviežias ir neužterštas deguonimi. Nepaisant šių stebuklingų savybių, vyndariai stengiasi naudoti kuo mažiau sieros dioksido, nes daugelis jų tiki, kad kuo mažiau dėsite į vyną, tuo geriau.
Maždaug 5 procentai sergančiųjų astma yra itin jautrūs sulfitams. Siekdamas juos apsaugoti, Kongresas 1988 m. priėmė įstatymą, įpareigojantį, kad bet kurio vyno, kuriame yra daugiau nei 10 milijonų dalių sulfitų, etiketėje būtų užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“. Atsižvelgiant į tai, kad vyne natūraliai yra apie 10–20 milijonų dalių, tai apima beveik kiekvieną vyną. (Išimtis yra ekologiški vynai, kurie tyčia gaminami nepridedant sulfitų; kai kuriuose iš jų sulfitų yra pakankamai mažai, todėl jiems nereikia vartoti privalomos frazės.)
Siera buvo svarbi vyno gamybos priemonė nuo romėnų laikų. Šiandien, kai vyno gamyba yra tokia pažengusi, kad vyndariams reikia mažiau nei bet kada anksčiau pasikliauti sieros dioksido pagalba. Sieros dioksido suvartojimas tikriausiai yra žemiausias visų laikų skaičius.
Faktinis sulfitų kiekis vyne svyruoja nuo maždaug 30 iki 150 milijoninių dalių (maždaug tiek pat, kiek džiovintuose abrikosuose); JAV leidžiamas maksimalus kiekis yra 350. Daugiausia sieros turi baltieji desertiniai vynai (po to seka vidutinio saldumo baltieji ir rausvieji vynai), nes šioms vyno rūšims reikia didžiausios apsaugos. Sausuose baltuosiuose vynuose paprastai yra mažiau, o sausuose raudonuose – mažiausiai.
Raudonuosiuose vynuose sieros yra daug mažiau nei baltuosiuose vynuose. Taip yra todėl, kad raudonuosiuose vynuose esantis taninas veikia kaip konservantas, todėl sieros dioksidas tampa mažiau reikalingas.