Tai teisėtas klausimas: kaip diabetu sergantis žmogus JAV susitvarko su esminėmis mitybos problemomis, kai staiga mano, kad apie maistą galvoja kaip vieną gramą šio ir miligramo ano? Amerikiečiai juk įpratę mąstyti uncijomis ir svarais. Tai painu, ir visiškai įmanoma, kad metrinė sistema neleidžia kai kuriems diabetu sergantiems žmonėms galvoti apie maistą taip, kaip reikia norint veiksmingai valdyti savo mitybą.
Amerikiečiai turi visceralinį atsparumą metrinei sistemai, o oficialūs beveik 50 metų bandymai taikyti metrikaciją JAV neturėjo reikšmingos įtakos. Tai tiesiog kažkas, kas netinka – apsvarstykite eilutę: „Prireikė kiekvienų paskutinių 28 349 gramų drąsos, kad atidarytų tas duris“. Ne, ačiū.
Jei metrinė matavimų sistema jums sustoja valgio planavimo smegenys, štai atsakymas – nustokite tai suprasti.
Angliavandenių kiekis maiste turi mažai ką bendro su maisto produktų svoriu. Žinoma, tai gali būti toks pat angliavandenių kiekis vienos bulvės uncijoje kaip ir kitoje bulvėje, bet arbūzui jis skiriasi ir duonos riekele vis tiek skiriasi. Daugeliu atžvilgių angliavandenių gramai skirtinguose maisto produktuose yra tik abstraktus skaičius, ir jei veiksmingo diabeto valdymo rekomendacija būtų suvalgyti, tarkime, 200 atomų angliavandenių kiekvieną dieną, jums gali būti lengviau suprasti. Trijose uncijose bulvių, 1 1/4 puodelio kubeliais supjaustyto arbūzo ir vienoje duonos riekėje yra 15 angliavandenių atomų – tai tik dalykai, kuriuos reikia žinoti.
Tačiau amerikiečiams – išdidžiams vienos iš trijų likusių šalių piliečiams, kurie vis dar priešinasi metrinei sistemai – žodžiai gramas arba miligramas sukelia paralyžiuojamą nerimą. Jei tai gali būti jums, kai kalba eina apie diabeto valgio planavimą, laikas atsipalaiduoti. Pagalvokite apie atomą ir pamirškite, kad gramai ir miligramai yra keistai susiję su uncijomis ir svarais, kuriuos taip gerai žinote. Planuojant angliavandenių turintį maistą, svarbu uncijos, puodeliai ar griežinėliai.