Patempimas yra dažna būklė, kuri atsiranda, kai ištempiami arba plyšta raiščiai, supantys sąnarį. Susidūrę su šia būkle, daugelis pacientų klausia, ar patempimas yra gipsas. Atsakykime į šį klausimą per toliau pateikto straipsnio turinį.
Patempimai yra dažna visų žmonių trauma. Negydomas patempimas gali turėti ilgalaikių komplikacijų. Tačiau kaip gydyti patempimą? Ar dėl patempimo reikia gipso? Šį klausimą užduoda daugelis pacientų, patyrusių šią traumą.
Patempimo apžvalga
Kas yra patempimas?
Raiščiai yra struktūros, jungiančios du ar daugiau kaulų aplink sąnarį. Būklė, kai raištis yra pertemptas arba plyšęs, vadinama patempimu. Dėl šios būklės pacientas tampa skausmingas ir tuo pačiu sumažina arba praranda sąnarių judėjimą. Iš kūno sąnarių čiurnos sąnarys yra labiausiai linkęs į patempimus.
Čiurnos sąnarys yra labiausiai linkęs į patempimus
Patempimo simptomai
Priklausomai nuo sužalojimo masto, patempimai turi skirtingus simptomus. Kai kurie tipiški simptomai yra šie:
- Skausmas: tai kūno signalas, kad jis turi problemų. Jei skausmas yra stiprus iškart po traumos, o po to yra nuobodus. O ypač skausmas padidėja judant sąnarį, gali būti, kad pasitempėte.
- Patinimas: tai dažnas patempimo požymis. Tačiau reikia laiko, kad patinimas išryškėtų. Todėl kartais nepastebėsite traumos ir negalėsite normaliai funkcionuoti. Tai gali pabloginti traumą.
- Mėlynės: šis požymis paprastai atsiranda vėliausiai, kai komponentai yra traumuojami ir vidinis kraujavimas.
- Sumažėjęs pažeisto sąnario judesių diapazonas.
Patempimo lygiai
Priklausomai nuo raiščio pažeidimo, patempimus galime suskirstyti į 3 lygius:
- 1 laipsnis: lengvas skausmas ir patinimas. Pacientas nėra nestabilus ir vis tiek gali laisvai judėti pažeistame sąnaryje.
- 2 laipsnis: vidutinio sunkumo skausmas ir patinimas. Sužalojimo vietoje yra mėlynių. Skausmas yra stipresnis ir gali būti netvirtas judant sąnariams.
- 3 laipsnis: visiškai plyšo raištis, sąnarys nestabilus.
Taip pat žiūrėkite: Išgydykite patempimus su kaukiniais lapais
Kaip susidoroti su patempimu?
Patemptą sąnarį suspauskite audeklu arba elastiniu tvarsčiu, kuris padės stabilizuoti sąnarį
Esant lengviems patempimams, pacientai gali savarankiškai gydytis namuose šiais metodais:
- Patemptą sąnarį suspauskite audiniu arba elastiniu tvarsčiu, kad stabilizuotumėte sąnarį. Tai padės sumažinti skausmą, sumažinti patinimą ir tuo pačiu palaikyti pažeistą sąnarį.
- Užtepkite šaltai, kad sumažintumėte skausmą. Kartu tai padeda susiaurinti kraujagysles ir sumažinti patinimą. Šaltus kompresus galite dėti nuo 4 iki 8 kartų per dieną, kiekvieną kartą trunkantys apie 15-20 minučių. Pastaba: Nepalikite ledo paketo vienoje padėtyje per ilgai ir nedėkite ledo tiesiai ant odos, nes tai gali pakenkti tos srities minkštiesiems audiniams.
- Pakelkite arba pakelkite pažeistą sąnarį, geriausia virš širdies, kad sumažintumėte patinimą ir mėlynes.
- Apriboti spaudimą patemptoje vietoje. Jei reikia pajudinti ar perkelti pažeistą sąnarį, pacientas gali naudotis pagalbinėmis priemonėmis.
Sunkiais patempimų atvejais pacientui reikalinga medikų pagalba. Šiuo metu pacientas turi nešioti atraminį įtvarą arba gipsą ir imobilizuoti sąnarį maždaug 4-6 savaites. Po to pacientas gali vėl mankštintis nuo lengvo iki sunkaus, kad visiškai atsigautų po traumos.
Ar patempimas yra gipsas?
Sunkiais atvejais pacientui gali prireikti gipso, kad būtų imobilizuotas pažeistas sąnarys
Esant patempimo traumoms, pagrindinė priemonė yra konservatyvus gydymas. Svarbiausia, imobilizuoti pažeistą sąnarį pakankamai laiko, kad ten esantys raiščiai atsigautų. Sąnarį galima imobilizuoti medicininiu breketu arba kompresiniu tvarsčiu. Tačiau geriausias būdas yra imobilizuoti su gipsu, ypač esant dideliems patempimams, kad būtų garantuotas absoliutus imobilizavimas.
Taigi, ar patempimas yra gipsas? Sunkiais atvejais žmogui gali prireikti gipso, kad būtų imobilizuotas pažeistas sąnarys.
Įprastas gipso laikas yra 4 savaitės, tačiau senyviems pacientams tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Po to pacientas gali lengvai mankštintis, o maždaug po 8 savaičių – sportuoti ir užsiimti įprasta veikla.
Tačiau esant lengviems patempimams, pirmenybė teikiama funkcinei palaikymui ir mankštos terapijai, o ne imobilizacijai.
Patempimai yra dažnas sužalojimas ir gali turėti neigiamų pasekmių, jei netinkamai elgiamasi. Todėl pacientai turi kreiptis į gydytoją, kai jiems pasireiškia sunkūs patempimo simptomai arba kai simptomai yra lengvi, bet išlieka, kad gydytojas galėtų rekomenduoti esamai sveikatos būklei tinkamą patempimų gydymo planą.