Sutrikusi kraujotaka: simptomai ir gydymas
Sužinokite, kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką kojose, kuo skiriasi arterijų ir venų ligų požymiai, kada reikia skubios pagalbos ir kaip gydoma.
Struma – tai padidėjusi skydliaukė, esanti kaklo priekyje, žemiau gerklų. Ji gali padidėti tolygiai arba joje gali susiformuoti vienas ar keli mazgai. Struma apibūdina liaukos dydį, bet pati savaime nepasako, ar skydliaukė gamina per daug, per mažai, ar pakankamai hormonų. Todėl vien pagal kaklo išvaizdą priežasties nustatyti neįmanoma.
Nedidelė struma kartais nesukelia jokių pojūčių ir aptinkama atsitiktinai. Didesnė gali būti matoma ar apčiuopiama kaip kaklo priekinės dalies patinimas. Kai kuriems žmonėms jaučiamas spaudimas, gumulo pojūtis, užkimimas, kosulys, sunkiau ryti arba gulėti. Dusulys ar švilpiantis kvėpavimas gali reikšti kvėpavimo takų spaudimą ir reikalauja skubaus įvertinimo.
Priežasčių yra kelios, o gydymas priklauso nuo to, kuri iš jų nustatoma. Autoimuninė Hašimoto liga gali pažeisti liauką ir sumažinti hormonų gamybą; Greivso liga gali skatinti ją gaminti per daug hormonų. Strumą taip pat gali sudaryti gerybiniai mazgai arba kelių mazgų padidėjimas. Skydliaukės uždegimas, hormonų pokyčiai tam tikrais gyvenimo laikotarpiais ir rečiau kitos ligos taip pat gali būti susiję su padidėjimu.
Jodo trūkumas yra žinoma strumos priežastis pasaulyje, nes skydliaukei jodo reikia hormonams gaminti. Tačiau konkrečiam žmogui jo trūkumo negalima spręsti vien iš kaklo patinimo ar savijautos. Ir atvirkščiai, savarankiškai vartojami jodo papildai ar dideli jodo kiekiai gali pakenkti, ypač sergant tam tikromis skydliaukės ligomis. Papildus vartokite tik gydytojui įvertinus mitybą, tyrimus ir kitus vartojamus preparatus.
Struma dažniausiai nėra vėžys, tačiau naują ar didėjantį darinį turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistas. Mazgo pobūdžio, hormonų gamybos ar vėžio rizikos neįmanoma patikimai nustatyti namuose. Staigus skausmingas patinimas, greitai didėjantis guzas ar užsitęsęs balso pokytis taip pat yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Gydytojas paklaus apie patinimo pradžią, pokyčius, rijimo ir kvėpavimo pojūčius, vartojamus vaistus bei skydliaukės ligas šeimoje. Apžiūrės ir apčiuops kaklą, įvertins, ar liauka padidėjusi tolygiai, ar yra atskirų mazgų. Dažnai atliekami kraujo tyrimai, pirmiausia skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) ir skydliaukės hormonų. Pagal rezultatus gali būti skiriami antikūnų tyrimai, padedantys įvertinti autoimuninę priežastį.
Ultragarsinis tyrimas parodo skydliaukės dydį, sandarą ir mazgų požymius. Jis neskausmingas ir nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės. Kai kuriems mazgams, atsižvelgiant į jų dydį ir ultragarsinius požymius, gali būti rekomenduojama plonos adatos aspiracinė biopsija. Ji padeda ištirti ląsteles ir įvertinti, ar mazgas gerybinis. Kiti vaizdiniai tyrimai parenkami pagal konkrečią situaciją, o ne kiekvienam žmogui vienodai.
Gydymo tikslas – spręsti nustatytą priežastį, palengvinti simptomus ir stebėti pokyčius. Jei struma nedidelė, nesukelia simptomų, o tyrimai nerodo reikšmingo sutrikimo, gydytojas gali pasiūlyti periodinę stebėseną. Tai nėra neveikimas: sutartu laiku kartojami tyrimai ir vertinama, ar keičiasi liaukos dydis, hormonų rodikliai ar savijauta.
Jei nustatoma hipotirozė, gydytojas gali skirti levotiroksiną – hormoną pakeičiantį vaistą. Dozė parenkama pagal tyrimus ir koreguojama stebint atsaką. Jei hormonų per daug, gydymas priklauso nuo priežasties; gali būti skiriami skydliaukės veiklą slopinantys vaistai, radioaktyvusis jodas arba kitas specialisto parinktas būdas. Šie gydymo metodai nėra tarpusavyje pakeičiami ir tinka ne visiems.
Operacija gali būti svarstoma, jei padidėjusi liauka spaudžia kvėpavimo takus ar stemplę, sukelia reikšmingų simptomų, sparčiai auga arba tyrimų rezultatai kelia įtarimų. Sprendžiama įvertinus galimą naudą, riziką ir alternatyvas su endokrinologu bei chirurgu. Po skydliaukės dalies ar visos liaukos pašalinimo kai kuriems žmonėms reikia ilgalaikio hormonų vartojimo ir stebėsenos.
Jei darosi sunku kvėpuoti arba girdimas švilpiantis kvėpavimas, kreipkitės skubiosios pagalbos. Dėl strumos gydymo nėra vieno universalaus būdo: tinkamas sprendimas priklauso nuo hormonų tyrimų, ultragarso, simptomų ir konkrečios priežasties.
Sužinokite, kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką kojose, kuo skiriasi arterijų ir venų ligų požymiai, kada reikia skubios pagalbos ir kaip gydoma.
Sužinokite, kodėl padidėja skydliaukė, kokie tyrimai padeda nustatyti strumos priežastį ir kokie gydymo būdai parenkami pagal simptomus bei tyrimų rezultatus.
Sužinokite, kodėl prasideda žagsulys, kokius 8 švelnius būdus galima išbandyti namuose ir kada ilgiau nei 48 valandas trunkantį žagsulį aptarti su gydytoju.
Sužinokite, kodėl patamsėja danties šaknis ar dantis, kaip odontologas nustato priežastį ir kokie gydymo būdai padeda saugiai spręsti šią problemą.
Sužinokite, ką reiškia ryški kontrolinė ir blanki testo linija, kaip teisingai atlikti ovuliacijos testą ir kada verta pasitarti su gydytoju.
Sužinokite, kodėl nėštumo metu gali padidėti skydliaukė, kokie tyrimai padeda rasti strumos priežastį ir kada dėl simptomų reikia kreiptis į gydytoją.
Sužinokite, kuo skiriasi jodo, chlorheksidino ir oktenidino priemonės, kaip saugiai valyti nedidelę žaizdą ir kada kreiptis į medikus pagal patikimas gaires.
Sužinokite, kaip parenkami šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai: chirurgija, spindulinė terapija, vaistai, imunoterapija ir klausimai onkologui.
Sužinokite, kokie vaistai nuo sauso kosulio gali palengvinti simptomus, kaip juos saugiai rinktis, kada padeda savipagalba ir kada kreiptis į gydytoją.
Sužinokite, kaip atpažinti galimą alergiją skrandžio vaistams, kada skambinti 112 ir kaip gydytojas atskiria alergiją nuo šalutinio poveikio.