Sutrikusi kraujotaka: simptomai ir gydymas
Sužinokite, kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką kojose, kuo skiriasi arterijų ir venų ligų požymiai, kada reikia skubios pagalbos ir kaip gydoma.
Žagsulys dažniausiai prasideda netikėtai ir per kelias minutes praeina savaime. Jį sukelia nevalingi diafragmos – po plaučiais esančio kvėpavimo raumens – susitraukimai. Tuo pat metu trumpam užsiveria balso plyšys, todėl pasigirsta būdingas garsas. Nėra vieno namų būdo, kuris patikimai sustabdytų žagsulį kiekvienam, tačiau kai kuriems žmonėms padeda ramus rijimas ar trumpas kvėpavimo ritmo pakeitimas. Toliau pateikti aštuoni švelnūs būdai; rinkitės vieną, neskubėkite ir nutraukite, jei pasidaro nemalonu.
Atsisėskite tiesiai ir gerkite mažais, lėtais gurkšniais. Vėsus vanduo gali padėti nuraminti rijimo ritmą ir nukreipti dėmesį į tolygų veiksmą. Nereikia išgerti didelės stiklinės vienu kartu ar gerti per šiaudelį, jei tai verčia ryti orą. Jei sunku ryti arba kyla springimo pavojus, šio metodo nebandykite.
Įkvėpkite įprastai, trumpai sulaikykite kvėpavimą tiek, kiek patogu, tada lėtai iškvėpkite. Galite pamėginti vieną ar du kartus. Neįkvėpkite per giliai, nesistenkite išlaikyti oro kuo ilgiau ir nedarykite to, jei svaigsta galva, trūksta oro ar turite kvėpavimo sutrikimų. Jei pojūtis nemalonus, iškart kvėpuokite įprastai.
Kai kuriems žmonėms padeda keli ramūs rijimo judesiai. Paimkite nedidelį gurkšnį vandens, nurykite neskubėdami ir trumpai palaukite prieš kitą. Tikslas nėra išgerti kuo greičiau – skubant galima prisiryti oro, o tai kai kuriems kaip tik paskatina žagsulį.
Atsisėskite ant stabilios kėdės, pritraukite kelius prie krūtinės ir lengvai palinkite į priekį. Išlaikykite padėtį tik tiek, kiek patogu, kvėpuokite ramiai, o po kelių akimirkų atsitieskite. Šis laikysenos pakeitimas minimas tarp dažnai bandomų priemonių, bet jo poveikis nėra garantuotas. Nenaudokite jo, jei skauda ar sunku kvėpuoti.
Jeigu saugiai skalaujate gerklę, pabandykite trumpai paskalauti vėsiu vandeniu ir jį išspjauti. Tai gali pakeisti rijimo bei kvėpavimo ritmą, tačiau patikimų įrodymų, kad šis veiksmas sustabdo žagsulį, nėra. Vaikams, kurie dar negali patikimai išspjauti vandens, šio būdo nesiūlykite.
Suaugęs žmogus gali pabandyti nuryti nedidelį žiupsnelį granuliuoto cukraus, jei jam saugu ryti. Tai populiarus namų patarimas, bet poveikis nėra patikimai įrodytas. Nedėkite cukraus mažam vaikui į burną, venkite jo, jei turite rijimo sutrikimų ar gydytojas yra nurodęs riboti cukrų. Nenaudokite šio patarimo kaip gydymo priemonės.
Atsisėskite, atpalaiduokite pečius ir kelias minutes kvėpuokite įprastu, patogiu tempu. Įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite be pastangų ir stenkitės nekalbėti ar nesijuokti valgydami. Susijaudinimas ir greitas valgymas kai kuriems žmonėms sutampa su žagsulio pradžia, bet tai nebūtinai yra vienintelė priežastis. Ramus kvėpavimas padeda išvengti papildomo skubėjimo, net jei žagsulys iškart nesustoja.
Jeigu žagsulys prasidėjo po didelės porcijos, gazuoto gėrimo ar alkoholio, nustokite valgyti ar gerti, atsisėskite tiesiai ir palaukite. Venkite papildomų gazuotų ar labai karštų gėrimų, rūkymo, kramtomosios gumos ir labai greito valgymo – šie įpročiai gali paskatinti oro rijimą arba būti susiję su žagsulio epizodais. Daugeliu atvejų pakanka laiko.
Trumpalaikio žagsulio priežasties dažnai nepavyksta nustatyti. Dažniau jis pasirodo po gausaus ar greito valgymo, gazuotų gėrimų, alkoholio, staigaus temperatūros pokyčio arba stiprių emocijų. Tai galimi provokuojantys veiksniai, o ne įrodymas, kad kiekvieną epizodą sukėlė būtent vienas jų. Žagsulys yra refleksas, kuriame dalyvauja diafragma ir nerviniai signalai, todėl vienas namų veiksmas negali būti veiksmingas visiems.
Jei žagsulys tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, retais atvejais jis gali būti susijęs su vaistais ar sveikatos sutrikimu, pavyzdžiui, nervų dirginimu, refliuksu, medžiagų apykaitos ar nervų sistemos problemomis. Tai nėra priežastis savarankiškai nustatyti diagnozę. Gydytojas įvertins trukmę, kitus simptomus ir vartojamus vaistus; jų nekeiskite ir nenutraukite nepasitarę.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei žagsulys tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, dažnai kartojasi arba trukdo valgyti, miegoti, kalbėti ar kvėpuoti. Užsitęsęs žagsulys gali varginti ir sutrikdyti kasdienę veiklą, todėl jo nereikėtų mėginti slopinti vis stipresniais ar skausmingais būdais. Jei kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, ryškus dusulys, alpimas ar staigus vienos kūno pusės silpnumas, nedelskite ir kreipkitės skubios pagalbos – tokie požymiai vertinami atskirai nuo paprasto žagsulio.
Patikimi šaltiniai: NHS informacija apie žagsulį, „Mayo Clinic“ paaiškinimas apie simptomus ir priežastis ir JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos „MedlinePlus“ apžvalga. Šie šaltiniai nurodo, kad dauguma epizodų praeina savaime, o namų metodų veiksmingumas nėra patvirtintas visiems.
Sužinokite, kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką kojose, kuo skiriasi arterijų ir venų ligų požymiai, kada reikia skubios pagalbos ir kaip gydoma.
Sužinokite, kodėl padidėja skydliaukė, kokie tyrimai padeda nustatyti strumos priežastį ir kokie gydymo būdai parenkami pagal simptomus bei tyrimų rezultatus.
Sužinokite, kodėl prasideda žagsulys, kokius 8 švelnius būdus galima išbandyti namuose ir kada ilgiau nei 48 valandas trunkantį žagsulį aptarti su gydytoju.
Sužinokite, kodėl patamsėja danties šaknis ar dantis, kaip odontologas nustato priežastį ir kokie gydymo būdai padeda saugiai spręsti šią problemą.
Sužinokite, ką reiškia ryški kontrolinė ir blanki testo linija, kaip teisingai atlikti ovuliacijos testą ir kada verta pasitarti su gydytoju.
Sužinokite, kodėl nėštumo metu gali padidėti skydliaukė, kokie tyrimai padeda rasti strumos priežastį ir kada dėl simptomų reikia kreiptis į gydytoją.
Sužinokite, kuo skiriasi jodo, chlorheksidino ir oktenidino priemonės, kaip saugiai valyti nedidelę žaizdą ir kada kreiptis į medikus pagal patikimas gaires.
Sužinokite, kaip parenkami šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai: chirurgija, spindulinė terapija, vaistai, imunoterapija ir klausimai onkologui.
Sužinokite, kokie vaistai nuo sauso kosulio gali palengvinti simptomus, kaip juos saugiai rinktis, kada padeda savipagalba ir kada kreiptis į gydytoją.
Sužinokite, kaip atpažinti galimą alergiją skrandžio vaistams, kada skambinti 112 ir kaip gydytojas atskiria alergiją nuo šalutinio poveikio.