Pavojingos sezoninio gripo komplikacijos, kurias reikia žinoti

Sezoninis gripas dažnai vadinamas gripu, ligos progresavimas dažniausiai yra gerybinis, tačiau netinkamai gydant arba žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis, kurių imunitetas yra susilpnėjęs, gali sukelti rimtesnių ir pavojingesnių komplikacijų.

Dažni virusai, sukeliantys sezoninį gripą mūsų šalyje, yra gripas A/H3N2, A/H1N1 ir gripas B. Taigi kokios yra pavojingos sezoninio gripo komplikacijos ir ką daryti, kad jos išvengtumėte?

Sezoninio gripo simptomai

Pirmieji gripo simptomai gali atrodyti kaip peršalimas, kurį lydi sloga, čiaudulys ir gerklės skausmas. Tačiau peršalimas dažniausiai vystosi lėtai, o gripas – staiga. Dažni gripo požymiai yra šie:

• Karščiavimas virš 38 laipsnių Celsijaus.
• Skauda raumenis.
• Atšalęs jausmas.
• Galvos skausmas.
• Sausas kosulys.
• Nuovargis negerai.
• Užgulta nosis.
• Gerklės skausmas.

Pirmieji gripo simptomai, karščiavimas, nuovargis, vangumas

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma sergančiųjų gripu gali būti gydomi namuose, tačiau jei liga paūmėja ir gali išsivystyti komplikacijos, žmogus turėtų kreiptis pagalbos į medikus. Vartojant antivirusinius vaistus galima sutrumpinti ligos trukmę ir išvengti rimtų gripo komplikacijų.

Sezoninio gripo perdavimo kelias

Gripo virusai gali užsikrėsti oru, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, spjaudosi ir plinta aplinkiniams.

Gripo virusas gali užsikrėsti net prieš tai, kai pacientui pasireiškia ligos simptomai. Gripo viruso padermės kasmet keičiasi, todėl organizme esantys antikūnai negali atsispirti gripo priepuoliui nesustiprėję.

Žmonės, kuriems yra didelė sezoninio gripo rizika

Veiksnius, galinčius padidinti tikimybę užsikrėsti sezoninio gripo virusu ar jo komplikacijas, dažnai įtakoja šie veiksniai:

Amžius: Sezoninis gripas dažniausiai pasireiškia vaikams iki 12 metų ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.

Sezoniniu gripu dažniausiai serga vyresni nei 65 metų žmonės.

Gyvenimo ar darbo sąlygos: Žmonės, gyvenantys ir dirbantys perpildytose vietose, pavyzdžiui, slaugos namuose ar kareivinėse, turi didesnę riziką susirgti gripu.

Žmonės su nusilpusia imunine sistema: Pacientai, gydomi vėžiu, pacientai, vartojantys vaistus nuo atmetimo, ŽIV/AIDS pacientai turi didesnę riziką susirgti gripu arba susirgti gripo komplikacijomis dėl imuninės sistemos, jie yra nusilpę.

Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma ir diabetas, gali padidėti gripo komplikacijų rizika.

Aspirino vartotojai iki 19 metų turi didesnę Reye sindromo riziką, jei jie serga gripu – sindromu, sukeliančiu kepenų ir smegenų patinimą. Nors šis sindromas yra labai retas, tačiau įgytas jis yra labai sunkus ir jo mirtingumas yra labai didelis.

Nėščios moterys: Nėščioms, užsikrėtusioms gripo virusu, yra didesnė komplikacijų tikimybė, ypač antrąjį ir trečiąjį nėštumo mėnesius arba moterims, praėjus 2 savaitėms po gimdymo.

Sezoninio gripo komplikacijos

Esant sveikam kūnui ir jauname, atspariame amžiuje, sezoninis gripas dažniausiai nesukelia rimtų pasekmių, o tik keletą dienų sukelia diskomforto ir nuovargio jausmą, o po 1 ar 2 savaičių praeis savaime. infekcija..

Tačiau mažiems vaikams ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims, užsikrėtę gripo virusu, gali atsirasti kitų komplikacijų, tokių kaip pneumonija, bronchitas, astma, ausų infekcijos ir galbūt mirtis.

Gripo komplikacijos yra pneumonija, bronchitas, astma ir galbūt mirtis.

Kadangi sezoninis gripas dažnai pasireiškia tokiais įprastais simptomais kaip dirglumas, nuovargis, čiaudulys, sloga, o vėliau pasveiksta savaime, daugelis žmonių mano, kad ši liga visai nėra baisi.

Tačiau pacientai turi atidžiai stebėti, kaip išvengti gripo viruso sukeltų komplikacijų. Atsiradus sustiprėjusio kosulio, padidėjusio karščiavimo, krūtinės spaudimo, pasunkėjusio kvėpavimo simptomams, nepaisant vartojamų vaistų nuo peršalimo, būtina laiku vežti pacientą į gydymo įstaigą ištyrimui ir gydymui, kad būtų išvengta susirgimų, kad būtų išvengta galimų nepageidaujamų komplikacijų.

Kaip apsisaugoti nuo sezoninio gripo?

Sergant gripu veiksmingiausia priemonė laikoma aktyvi profilaktika. Štai keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo gripo:

• Kruopštus ir dažnas rankų plovimas yra veiksmingas būdas išvengti daugelio įprastų infekcijų. Arba naudokite alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekavimo priemonę, jei nėra muilo ir vandens.
• Čiaudėdami ar kosėdami užsidengkite burną ir nosį, kad neužterštumėte rankų, arba kosėkite ar čiaudėkite į servetėlę arba alkūnės vidų, kad išvengtumėte infekcijos plitimo.
• Didžiausio gripo sezono metu venkite susibūrimų ir minios. Kadangi liga lengvai plinta visur, kur žmonės renkasi – vaikų darželiuose, mokyklose, biurų pastatuose ir viešajame transporte.
• Venkite kontakto su žmonėmis, kurie serga arba įtariami gripu.
• Jei užsikrėtėte gripo virusu, karščiavimui nuslūgus, likite namuose mažiausiai 24 valandas, kad neužkrėstumėte kitų.

Gaukite sezoninio gripo vakciną.

Skiepijimas yra veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo sezoninio gripo. Pasak Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrų, visi turėtume būti paskiepyti nuo gripo – amžiaus, per kurį galima skiepyti vaikus nuo 6 mėnesių amžiaus.

Taigi, negydomas gripas gali sukelti daug pavojingų komplikacijų užsikrėtusiam žmogui. Todėl kiekvienas turėtų saugoti savo sveikatą, imdamasis prevencinių priemonių.