PSO duomenimis, smulkialąstelinis plaučių vėžys mūsų šalyje šiandien sudaro tik 3–8,5 proc. Tačiau jie yra labai pavojinga vėžio komplikacija. Sužinokite daugiau šiame straipsnyje.
Smulkialąstelinis plaučių vėžys yra vienas mirtingiausių iš visų vėžio formų, jo mirtingumas yra didžiausias pasaulyje, dažniausiai dėl fizinio išsekimo. Sužinokime apie priežastis ir simptomus, kad galėtume laiku pradėti gydymą.
Kas yra smulkialąstelinis plaučių vėžys?
Smulkialąstelinis plaučių vėžys (SCLC) yra piktybinis vėžys
Smulkialąstelinis plaučių vėžys (SCLC) yra piktybinis vėžys. Pavadinimas yra tas, kad šios plaučių vėžio ląstelės yra labai mažo dydžio, daugiausia turi branduolius. Jie skirstomi į 2 tipus, smulkialąstelinę karcinomą ir mišrią. Jei liga laiku nenustatoma ir negydoma, gali kilti rimta grėsmė paciento gyvybei.
Skirtumas tarp smulkialąstelinio plaučių vėžio ir kitų plaučių vėžio formų:
- Jis greitai progresuoja iki metastazių ir sukelia mirtį 2 kartus greičiau nei kitos plaučių vėžio formos. Laiku nenustačius smulkialąsteliniu plaučių vėžiu (be metastazių) sergantys žmonės gyvens apie 6 mėnesius, o metastazavus – tik 1-2 mėnesius.
- Neuroendokrininę sistemą išskiriantis smulkialąstelinis plaučių vėžys sukelia klinikinius paraneoplastinius sindromus, tokius kaip klubų susitraukimas, cukrinis diabetas, Kušingo sindromas ir hiperkalcemija.
Pagrindinis šios ligos gydymas yra chemoterapija, skirta naikinti vėžines ląsteles, ir didelės dozės rentgeno ar kitų didelės energijos spindulių panaudojimas spindulinei terapijai. Tačiau dėl savo „agresyvumo“ šios rūšies vėžys greitai auga ir metastazuoja, todėl išgydymo galimybė nėra didelė. Šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai, tokie kaip radiacija, chemoterapija ar chirurgija, negali visiškai pašalinti vėžio ląstelių, gali tik sumažinti navikus ir sustabdyti jų augimą organizme.
Ligos priežastis
Rūkyti
Daugiau nei 90% smulkialąstelinių plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas
Tai yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis (daugiau nei 90 proc.). Reguliariai rūkantiems 10 kartų didesnė tikimybė susirgti smulkialąsteliniu plaučių vėžiu nei nerūkantiems. Cigarečių dūmai pažeidžia plaučių ląsteles, todėl ląstelės auga neįprastai. Marihuanos rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas taip pat gali padidinti plaučių vėžio riziką, tačiau šis rodiklis nėra toks didelis kaip rūkalių.
Lygis padidės priklausomai nuo kasdien suvartotų cigarečių skaičiaus ir amžiaus pradėjus rūkyti. Kuo anksčiau ir ilgiau rūkote, tuo sunkesnės vėžio ląstelės atsiranda. Ypač jei šeimoje kas nors rūko, rizika padidėja 10-15 kartų. Tai vadinama „pasyviuoju“ rūkymu.
Darbas
Žmonėms, kurie reguliariai dirba aplinkoje, kurioje yra daug toksinių cheminių medžiagų, padidėja smulkialąstelinio plaučių vėžio rizika. Kai kurios pavojingos cheminės medžiagos, kurių turėtumėte saugotis:
- Dūmai iš dyzelino dujų arba suvirinimo metalo.
- Radiacijos, arseno, nikelio ir chromo poveikis.
- Žmonės, dirbantys su asbestu laivų statyklose, asbesto gavybos vietose.
- Automobilių stabdžių remontas, izoliacinių medžiagų gamyba.
Todėl, jei dirbate tokioje aplinkoje, turite naudoti apsaugines kvėpavimo priemones.
Be to, gyvenamoji aplinka yra užteršta tokiomis dujomis kaip radonas, asbestas ir kt. Įkvėpus šios nuodingos dujos gali dirginti plaučius.
Genetiniai veiksniai
Jei jūsų tėvas ar mama, brolis ar sesuo serga plaučių vėžiu, jums gali kilti didesnė rizika savarankiškai susirgti plaučių vėžiu. Priežastis ta, kad mutavęs genai, sukeliantys vėžį, per DNR buvo perduoti kitai kartai. Todėl, jei jūsų šeimoje yra buvę plaučių vėžio atvejų, kartą per metus reikėtų pasitikrinti plaučių vėžį, kad būtų galima anksti nustatyti ligos sukėlėjus arba išvengti plaučių vėžio, laikantis maistingos mitybos.
Aptikti ankstyvus smulkialąstelinio plaučių vėžio simptomus
Smulkialąstelinis vėžys pasireiškia simptomais tik tada, kai ląstelės metastazuoja
Lengvoje stadijoje šio tipo vėžys dažnai neturi ryškių simptomų. Atsiradus simptomams, tai reiškia, kad vėžys pradėjo metastazuoti, priklausomai nuo vėžio ląstelių augimo ir plitimo, simptomai bus nuo lengvo iki sunkaus, pavyzdžiui:
- Nuovargis, apetito praradimas ir greitas svorio kritimas.
- Nuolatinis arba užkimęs kosulys.
- Dusulys, švokštimas.
- Krūtinės spaudimas, krūtinės skausmas labai nemalonus.
- Hemoptisi.
- Galvos skausmas, silpnumas arba galūnių tirpimas, galvos svaigimas ir traukuliai.
- Neurologiniai simptomai, tokie kaip užsitęsęs stresas, nerimas, traukuliai.
- Paskutiniame etape pacientas pradeda skaudėti kaulus, pilvą ar nuolatinį nugaros skausmą. Sunkių kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip bronchitas ir pneumonija, atsiradimas.
Pastebėję 2–3 aukščiau išvardytus požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad jis ištirtų ir pradėtų gydymą. Ankstyvas gydymas labai pagerins gydymo efektyvumą ir padidins paciento galimybes bei išgyvenamumą. Kartu tai sumažina ir kitų pavojingų metastazavusių komplikacijų dažnį.