Egzistencinė krizė yra būklė, kuri gali kilti, kai žmonės patiria didelių gyvenimo įvykių ar netekčių. Kitaip nei kasdienis nerimas ir stresas, ši egzistencinė krizė yra didžiulė ir kartais net sukelia minčių apie savižudybę, jei nežinome, kaip susidoroti.
Egzistencinės krizės nėra tas pats, kas kasdienis nerimo ir streso jausmas, nors organizmo suvokimas apie jas yra panašus. Egzistencinė krizė gali ištikti bet kurį, bet kokio amžiaus ir turi didelę įtaką paciento psichinei ir fizinei sveikatai.
Taigi, kas yra egzistencinė krizė? Kokie yra tipiški simptomai, rodantys, kad esate ištiktas krizės? O kada reikia gydytojo, psichologo įsikišimo.
Kas yra egzistencinė krizė?
Egzistencinė krizė ištinka tada, kai žmogus giliai suabejoja savimi apie gyvenimo tikslą, prasmę. Kartais jie suabejoja savo egzistavimu ir vieta šiame pasaulyje. Nelabai keista, kad mums smalsu ir rūpi gyvenimo prasmė, tačiau egzistencinė krizė ta, kad jie patys negalės rasti patenkinamo atsakymo. Dėl to jie prieštaraus sau, nusivils, jausis pavargę , praras tikėjimą gyvenimu. Egzistencinės krizės gali ištikti bet kam ir bet kokio amžiaus.
Egzistencinės krizės dažnai kyla dėl kelių priežasčių:
- Susidurti su dideliais, staigiais gyvenimo įvykiais.
- Kasdienio gyvenimo pokyčiai: darbo keitimas, vietos keitimas, santykių nutraukimas...
- Jaučiasi dėl kažko kaltas, nesijaučia socialiai patenkintas.
- Nepatenkintas savo dabartine orientacija, per ilgai slopinantis emocijas...

Egzistencinė krizė priverčia žmones konfliktuoti su savimi, nusivilti
Dažni egzistencinės krizės simptomai
Nuolat nerimaujantis
Egzistencinę krizę patyrę žmonės krizės metu visada jaus nerimą, liūdesį ir susirūpinimą dėl savo planų ir vietos gyvenime. Jus visada domina klausimai, į kuriuos sunku atsakyti, dažnai galvojate ir stebitės.
Depresija
Egzistencinės krizės metu galite patekti į depresiją, simptomai yra susidomėjimo praradimas, nuovargis, galvos skausmas , beviltiškumo jausmas ir nuolatinis liūdesys. Kai kuriais atvejais depresija privers gailėtis dėl praeities dalykų, o kartais net sukels minčių apie savižudybę.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD)
Kartais rūpesčiai gyvenime ir darbe apsunkina jūsų mintis, todėl nuolatos užduodate tuos pačius klausimus, todėl negalėsite kontroliuoti savo elgesio. Tai vadinama obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu.
Egzistencinės krizės įveikimo būdai
Kai ištinka egzistencinė krizė, čia yra keletas būdų, kaip ją įveikti.
Pakeiskite savo požiūrį ir mąstymą
Susidūrę su krize, turite žinoti, iš kokio kampo į ją žiūrite. Užuot vertinę egzistencinę krizę kaip blogą dalyką, žiūrėkite kaip į galimybę pakeisti save ir padėti gyventi laimingesnį gyvenimą.
Parašykite dėkingumo dienoraštį
Išsaugokime linksmas ir džiugias akimirkas, kad sustiprintume tikėjimą gyvenimu. Užsirašykite reikšmingus dalykus, kad šis gyvenimas būtų naudingesnis ir prasmingesnis.
Susisiekite su žmonėmis
Egzistencinė krizė gali ištikti tada, kai jautiesi be ryšio su kitais. Santykių atkūrimas padės gyventi stabilesnį, laimingesnį ir optimistiškesnį gyvenimą. Todėl reguliariai palaikykite ryšį, skambinkite pasikalbėti su draugais, šeimos nariais ar susiraskite bendruomenes, kuriose galėtumėte pasikalbėti su žmonėmis, kurie išgyvena panašias situacijas. Jei ši neigiama emocija išlieka ilgą laiką, sukeldama depresiją ar minčių apie savižudybę, kreipkitės į psichologą dėl gydymo.
Mindfulness praktika
Skirkite laiko dalykams, kurie suteikia jums patogumo ir malonumo. Mėgaukitės visais pojūčiais, kad atgautumėte gyvenimo džiaugsmą.
Nekreipkite dėmesio į praeitį
Kai kurie žmonės jaučia depresiją žiūrėdami į praeitį, tačiau praeitis yra nepakeičiama, todėl nesigailėkite dėl to, kas nutiko, susitelkite į ateitį.
Raskite atsakymus į lengvesnius klausimus
Išgyvenate egzistencinę krizę ir bandote rasti atsakymus į pernelyg sunkius ar sudėtingus klausimus, todėl jaučiatės nerimastingi ir beviltiški. Todėl pabandykite suskaidyti šį didelį klausimą į mažesnius klausimus, kad rastumėte atsakymą į juos.

Daugiau bendraukite su žmonėmis
Kada reikia kreiptis į gydytoją?'
Ištikus egzistencinei krizei, galite ją įveikti patys, be gydytojo pagalbos. Tačiau, jei situacija tęsiasi per ilgai ir blogėja, turėtumėte kreiptis į psichologą arba terapeutą, kuris padėtų jums susidoroti su krize pasitelkiant tokias terapijas kaip pokalbis, terapija ir terapija. Kognityvinio elgesio dėsnis.
Nedelsdami kreipkitės pagalbos, kai jaučiatės nepatenkinti savo gyvenimu ir kyla minčių apie savižudybę. Tačiau net jei tai nėra taip blogai, vis tiek galite kreiptis į profesionalus, kurie padėtų susidoroti su nerimu ir depresija.

Užsitęsusi egzistencinė krizė privers jus pulti į depresiją
Taigi kiekvienas gali susidurti su egzistencinės krizės rizika. Tačiau kiekvienas žmogus gali įveikti tinkamą mąstymą ir priemones. Jei jaučiate neigiamas emocijas, praradote pasitikėjimą gyvenimu, nedvejodami kreipkitės į gydytoją ar psichologą dėl gydymo.