Dehidratacija vėžiu sergantiems pacientams: požymiai, priežastys ir gydymas

Vėžiu sergantiems pacientams yra didesnė dehidratacijos rizika nei kitiems dėl šalutinio poveikio, pvz., vėmimo ir viduriavimo, kai jiems taikoma spindulinė terapija, chemoterapija ar operacija.

Dehidratacija arba dehidratacija atsiranda, kai organizmas negauna pakankamai vandens arba netenka per daug vandens, kurio negalima iš karto pakeisti. Kūnas negali tinkamai funkcionuoti be vandens, nes visos ląstelės ir organų sistemos priklauso nuo vandens. Vanduo atlieka šiuos svarbius vaidmenis:

• Atliekų ir toksinų pašalinimas;
• Maistinių medžiagų ir deguonies transportavimas;
• Reguliuoti širdies ritmą ir kraujospūdį;
• Reguliuoti kūno temperatūrą (kūno temperatūrą);
• Sutepkite jungtis;
• Apsaugo audinius ir organus, įskaitant akis, ausis ir širdį;
• Seilių gamyba.

Žmonės gali išgyventi ilgą laiką be maisto, bet negali gyventi be vandens kelių dienų. Pacientams, gydomiems vėžiu, yra didesnė dehidratacijos rizika dėl šalutinio poveikio, pvz., vėmimo ir viduriavimo.

Šalutinis poveikis, pvz., vėmimas ir viduriavimas, išsausina pacientą

Dehidratacijos požymiai ir simptomai

Kuo ilgesnis vandens trūkumo laikotarpis, tuo stipresnė dehidratacija. Nors troškulys yra signalas, kad turėtumėte gerti daugiau vandens, kiti dehidratacijos simptomai yra šie:

• sausa, lipni burna arba patinęs liežuvis;
• Nuovargis ar silpnumas;
• Irzlumas;
• Galvos svaigimas;
• Pykinimas;
• Galvos skausmas;
• Vidurių užkietėjimas;
• Sausa oda;
• Svorio metimas;
• Tamsus šlapimas arba mažas šlapimo kiekis.

Burnos džiūvimas yra dehidratacijos simptomas

Pacientus, kuriems yra didelė dehidratacija, reikia nedelsiant gydyti, nes ši būklė gali būti pavojinga gyvybei. Sunkios dehidratacijos simptomai yra šie:

• Didelis troškulys;
• Karščiavimas;
• Širdies plakimas, permušimai, permušimai;
• nesišlapinti ilgiau nei 8 valandas;
• Įdubusios akys;
• Nėra prakaitavimo;
• Jokių ašarų;
• Žemas kraujo spaudimas;
• Sumišimas ir dezorientacija.

Pasitarkite su gydytoju ir priežiūros komanda apie visus simptomus, įskaitant naujus simptomus arba esamų simptomų pasikeitimą.

Dehidratacijos priežastys

Vandens kiekis organizme prarandamas atliekant kasdienę veiklą, pavyzdžiui, kvėpuojant, prakaituojant ar maudantis. Daugelis iš mūsų lengvai kompensuojame vandens praradimą maistu. Tačiau kai kurios sveikatos būklės turi įtakos organizmo gebėjimui sulaikyti vandenį, todėl reikia aktyvesnių pastangų rehidratuoti kūną. Jei palauksite, kol ištrokšite, kad atsigertumėte vandens, gali būti vėlu/nepakankamai, nes kartais organizmas netenka vandens nejausdamas troškulio.

Kai kurios dehidratacijos priežastys yra šios:

• Viduriavimas  ir vėmimas: chemoterapijos šalutinis poveikis padidina dehidratacijos riziką. Jei turite kolostomą (ypač iš plonosios žarnos), jūsų organizmui dažnai reikia daugiau vandens, todėl turite pasitarti su gydytoju, kiek vandens jums reikia kasdien.
• Karščiavimas: didelis karščiavimas gali sukelti dehidrataciją. Pacientams, gydomiems vėžiu, padidėja febrilinių infekcijų rizika.
• Amžius: Kūdikiai, vaikai ir pagyvenę žmonės yra labiau linkę į dehidrataciją nei kitos amžiaus grupės. Vaikai yra nedidelio svorio, tačiau vandenį ir elektrolitus organizmas nuolat šalina. Senstant jūsų kūnas praranda gebėjimą sulaikyti vandenį. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės yra jautrūs dehidratacijai, nes jie retai jaučia troškulį ir nepakankamai valgo, ypač gyvendami vieni. Dehidrataciją taip pat gali sukelti liga, susižalojimas ar tam tikri vaistai.
• Lėtinės ligos: daugelis ligų gali padidinti dehidratacijos riziką ir (arba) padidinti organizmo vandens poreikį. Pavyzdžiui, jei diabetas yra blogai kontroliuojamas, pacientas dažnai nuolat šlapinasi. Inkstų liga taip pat gali padidinti dehidratacijos riziką.
• Vaistai: kai kurie vaistai gali paskatinti pacientą dažniau šlapintis arba prakaituoti. Todėl prieš vartodami vaistą pacientai turi pasitarti su gydytoju.
• Skysčių netekimas: Pacientams, kurie yra drenuojami, yra didesnė dehidratacijos rizika. Jie turi gerti daugiau vandens, kad kompensuotų.
• Aplinka: gyvenant, dirbant ir mankštinantis karštoje ar drėgnoje aplinkoje, padidės papildomo vandens poreikis. Žmonės, gyvenantys 8000–12000 pėdų (2400–3600 metrų) virš jūros lygio, taip pat turi gerti daugiau vandens, nes organizmas praranda daugiau vandens, kad gautų deguonies.
• Pratimas: vandens netekimas dėl prakaitavimo. Kuo daugiau sportuojate, tuo daugiau vandens reikia gerti.
• Kiti veiksniai: Moterys ir nutukę žmonės turi didesnę dehidratacijos riziką.

Dehidratacijos diagnozė

Gydytojas gali naudoti kelis dehidratacijos diagnozavimo metodus:

• Išmatuokite gyvybinius požymius: temperatūrą, kraujospūdį ir pulso dažnį.
• Paspauskite piršto galiuką. Jei jūsų pirštų galiukai iš karto nepasidaro rausvi, tai gali būti dehidratacijos požymis.
• Švelniai suimkite plaštakos, dilbio ar kitos odos odą. Lėtas odos grįžimas į pradinę būseną taip pat gali būti dehidratacijos požymis.

Kai kurie testai:

• Šlapimo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar esate dehidratuotas, arba nustatyti dehidratacijos priežastį.
• Kraujo tyrimai inkstų funkcijai ir elektrolitams patikrinti.

Dehidratacijos gydymas

Šalutinio poveikio mažinimas yra svarbi vėžio priežiūros ir gydymo dalis. Tai vadinama simptomų valdymu, paliatyvia/paliatyvia priežiūra arba palaikomuoju gydymu. Gydymas paprastai grindžiamas dehidratacijos laipsniu.

Išsausėjusias suskilinėjusias lūpas tepkite drėkinamaisiais kremais ir burnos skausmą malšinančiais preparatais, kad būtų lengviau valgyti

Lengviems dehidratacijos atvejams:

• Jei sunku valgyti, čiulpkite saldainių ar ledo kubelių.
• Išsausėjusias suskilinėjusias lūpas patepkite drėkinamaisiais kremais ir burnos skausmą malšinančiais preparatais, kad būtų lengviau valgyti ir gerti.
• Jei pacientas gali atsigerti vandens, dažnai gurkšnokite vandenį, o ne iš karto gerkite didelį kiekį vandens, nes tai gali sukelti vėmimą.
• Visada nešiokitės su savimi vandens ir gerkite dažnai, po truputį gerdami mažais gurkšneliais.
• Išgerkite stiklinę vandens prieš miegą ir anksti ryte, kai pabudote.
• Jei pacientas viduriuoja: rinkitės gėrimus, kuriuose yra daug natrio ir kalio, kad pakeistumėte prarastus elektrolitus.
• Jei pacientas pavargęs: laikykite po ranka ledą ir vandenį, kad nereikėtų eiti pasiimti vandens.

Jei pacientas yra vidutiniškai dehidratuotas, jis nevemia ir neviduriuoja, gydytojas gali skirti geriamųjų rehidratacijos tirpalų. Esant stipriai dehidratacijai, pacientui reikia skysčių į veną.

Papildykite organizmą vandeniu

Užkirsti kelią dehidratacijai

Štai keletas patarimų, kurie padės jūsų organizmui palaikyti vandens balansą:

• Gerk daug vandens. Kasdien reikalingas vandens kiekis, kad organizmas neišsausėtų, priklauso nuo sveikatos ir gyvenimo būdo. Pasitarkite su gydytoju, kiek vandens jums reikia kiekvieną dieną. Jei nemėgstate gerti vandens, galite į vandenį įberti keletą griežinėlių citrinos arba naudoti aromatintą vandenį. Vietoj jų taip pat galima naudoti kai kurių kitų rūšių vandenį, pvz., pieną, arbatą ir sultis.
• Vartokite maistą, kuriame yra daug vandens. Nors geriamasis vanduo yra geriausias hidratacijos šaltinis, tam tikri maisto produktai, kuriuose yra daug vandens, taip pat padeda rehidratuoti. Pavyzdžiai: salotos (95 % vandens), arbūzas (92 % vandens) ir brokoliai/žiediniai kopūstai (91 % vandens). Sriubos ir jogurtai taip pat turi daug vandens.
• Kontroliuoti šalutinį poveikį. Jei gydant vėžį pasireiškia pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, pacientas turi pasakyti gydytojui, kad jis išvengtų arba gydytų.
• Reguliariai ir pilnai gerkite vandenį. Įpraskite / sąmoningai gerkite vandenį reguliariai ir gerkite daugiau, kai pradeda pykinti, prieš mankštą arba prieš išeinant karštu oru. Prieš dehidratuodami įsitikinkite, kad kūnas yra pakankamai hidratuotas.