Astmos priepuolio požymiai ir skubios pagalbos suteikimas

Pacientams, sergantiems astmos priepuoliu, dažnai pasireiškia tokie simptomai kaip dusulys, švokštimas, kosulys ir spaudimas krūtinėje. Jei astma nebus nedelsiant gydoma, ji bus labai pavojinga paciento gyvybei.

Astma pagal klinikinius požymius turės būdingų simptomų, tokių kaip dusulys, švokštimas, kosulys ir spaudimas krūtinėje. Jei pacientą ištiko astmos priepuolis, bet artimieji ar aplinkiniai nežino, kaip suteikti pirmąją pagalbą sergant astma, tai bus itin pavojinga paciento gyvybei. Sužinokime apie astmą iš aFamilyToday tinklaraščio ir kaip suteikti pirmąją pagalbą sergant astma toliau pateiktame straipsnyje.

Bendras astmos paūmėjimų supratimas

Astmos priepuolio metu kvėpavimo takų raumenų juostos suaktyvėja ir susitraukia, taip pat žinomas kaip bronchų spazmas. Ūminio astmos priepuolio metu gleivinės uždegamos arba paburksta, todėl susidaro daugiau gleivių, ypač kvėpavimo takus dengiančiose ląstelėse. Tuo metu sunkėja būdingi astmai simptomai, tokie kaip dusulys, švokštimas, spaudimas krūtinėje, kosulys, susilpnėjusi plaučių ventiliacijos funkcija. Astmos paūmėjimai gali būti laikomi pirmuoju astmos diagnozės požymiu arba yra dažni lėtine astma sergantiems žmonėms.

Astmos priepuolis yra tada, kai organizmas reaguoja į išorinį poveikį, pavyzdžiui, žiedadulkes, chemines medžiagas, naminių gyvūnėlių pleiskanas, viršutinių kvėpavimo takų virusus ir prastą vaistų laikymasis. Gydant bronchinę astmą, gali pasireikšti astmos paūmėjimai. Jei astmos priepuolis nėra kontroliuojamas ir yra kitų sveikatos sutrikimų, jis gali sukelti mirtį.

Astmos priepuolis įvyksta, kai raumenų juostos aplink kvėpavimo takus susitraukia

Astmos požymiai ir simptomai

Kai kurie bendri požymiai ir simptomai gali būti šie:

• Kol pacientas kvėpuoja, pasigirsta švokštimas ir švokštimas. Švokštimas dažniausiai atsiranda pacientui iškvepiant, tačiau kartais švokštimas atsiranda tada, kai pacientas įkvepia.
• Kosulys yra dažna kvėpavimo takų ligų būklė. Kosulys atsiranda kaip kūno refleksas, bandantis išvalyti kvėpavimo takus, todėl plaučiuose susidaro daugiau deguonies. Kosulys sergant bronchine astma dažniau pasireiškia naktį arba šaltu oru.
• Astmos priepuolio metu pacientas dažnai turi dusulį ir dažnai jam trūksta oro. Astma sergančio paciento kvėpavimas dažniausiai būna negilus, greitas, greitas ir trumpesnis nei sveiko žmogaus.
• Krūtinės angina arba skausmas kairėje arba dešinėje yra dažna būklė, kuri lydi astmos priepuolį.
• Diagnozuojant pacientus, sergančius astma, iškvėpimo pajėgumui stebėti dažnai naudojamas didžiausias iškvėpimo srautas (PEF). Žemas PEF rodmuo nuo 50% iki 79% gali rodyti astmos priepuolį.

Astmos rizikos veiksniai

Šie rizikos veiksniai padidina astmą:

• Genetiniai veiksniai: jei jūsų šeimoje yra buvę astmos atvejų, taip pat yra didesnė tikimybė susirgti astma.
• Virusinės infekcijos istorija: Tyrimai susiejo astmą su vaikų virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip RSV.
• Vaikų atveju astma sergančių berniukų dalis yra didesnė nei mergaičių. Tačiau paaugliams ir suaugusiems astma dažniau serga moterys.
• Tam tikros kvėpavimo takų ligos, tokios kaip sinusitas, plaučių infekcijos , gripas, peršalimas ar gastroezofaginio refliukso liga, yra astmą skatinantys veiksniai.
• Pacientai dažnai susiduria su alergenais, tokiais kaip naminių gyvūnėlių pleiskanos, dulkės, žiedadulkės, pelėsiai, cheminės medžiagos, užterštas oras ir cigarečių dūmai.

• Staigūs oro pokyčiai, šaltas oras, didelė drėgmė lengvai sukuria sąlygas ūminiams astmos priepuoliams.
• Psichologija ir emocijos turi įtakos astmai, ypač stiprioms emocijoms, tokioms kaip nerimas, liūdesys, nerimas, stresas, juokas ir kt.
• Pacientas vartoja tam tikrus vaistus, kurie veikia kvėpavimo takus, pavyzdžiui, aspiriną.
• Sulfitų konservantai dažniausiai randami tokiuose maisto produktuose kaip rūgštus maistas, alkoholis, džiovinti vaisiai ir kt.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą sergant astma

Kaip suteikti pirmąją pagalbą astmai namuose

Tam tikra skubių veiksmų tvarka , kai sutinkate pacientą, patyrusį ūminį astmos priepuolį: 

• 1 veiksmas: pirmiausia, kad padėtumėte pacientui kvėpuoti, pasirinkite patogią padėtį, kad pakeltumėte pacientą. Sėdimoje padėtyje tai padės pacientui lengviau kvėpuoti, kovoti su dusuliu, nes tuomet plečiasi plaučiai, sudarydami palankias sąlygas kvėpuoti. Turite paruošti kėdę su atlošu, kad pacientas galėtų atsiremti ir įsikibti, kad būtų lengviau kvėpuoti. 
• 2 veiksmas: astmos priepuolis bus blogesnis, jei esate nervingas. Nes nervinantis dėl nerimo organizmas išskiria hormoną kortizolį, kuris siaurina bronchus. Todėl turite paruošti ramų protą, kad padėtumėte pacientui išlikti psichiškai stabiliam.
• 3 veiksmas: tam tikri specifiniai alergenai arba staigūs oro pokyčiai gali sukelti astmos priepuolio pablogėjimą. Todėl būtina sukurti šviežią aplinką, kad pacientas liktų atokiau nuo dirginančių veiksnių. 
• 4 veiksmas: Paklauskite paciento, ar jis turi su savimi skubios medicinos pagalbos nuo astmos, nes paprastai pacientas, žinantis, kad serga astma, dažnai nešiojasi su savimi skubios medicinos pagalbos, jei ištiktų astmos priepuolis. Jei taip, išimkite vaistus ir padėkite jiems sekti, kas nurodyta vaisto lapelyje.
• 5 veiksmas: jei pacientas neturi inhaliatoriaus, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, ypač vaikams ar pagyvenusiems žmonėms. Kai pacientą ištinka astmos priepuolis, jei nenaudoja inhaliatoriaus, kyla didelė uždusti rizika.
• 6 veiksmas: jei pacientas atsinešė su MDI dozuojamu inhaliatoriumi naudojamą tarpiklį, jį sukračius, jį reikia pritvirtinti prie inhaliatoriaus. Prieš naudodamiesi inhaliatoriumi, paprašykite paciento visiškai iškvėpti, kad išeitų oras, ir pakreipkite galvą atgal. Esant blaivumui, pacientams rekomenduojama savarankiškai gydytis. Kadangi inhaliatorius reikia vartoti tinkamomis dozėmis, tik pacientas gali pats žinoti, kokia dozė jam tinka. Kai pacientas naudoja inhaliatorių, galite padėti pacientui laikyti inhaliatorių arba tarpiklį prie burnos.
• 7 žingsnis: Reikia atkreipti dėmesį, kad astma yra pavojinga lėtinė liga, todėl net jei paciento būklė po inhaliatoriaus naudojimo pagerėja, pacientas vis tiek turi apsilankyti pas gydytoją, kad gautų geriausią gydymą. 

Prieš naudodami inhaliatorių, paprašykite paciento iškvėpti kuo daugiau oro

Skubus astmos gydymas ir gydymas ligoninėje

Atvykęs į ligoninę su ūmine astma, gydytojas įvertins paciento būklę ir atliks fizinę apžiūrą: 

• Gydytojas įvertins astmos priepuolio sunkumą pagal: kvėpavimo dažnį, pulsą, apsunkintą kvėpavimą (žodis po žodžio, negalėjimas kalbėti), pulsą, plaučių ventiliacijos funkciją ir SpO2 srautą.
• Be to, gydytojas gali patikrinti, ar nėra tam tikrų ligų ar susijusių veiksnių, tokių kaip plaučių embolija, širdies nepakankamumas, svetimkūnių aspiracija, viršutinių kvėpavimo takų ligos ir kt.

Gydytojui įvertinus ūminės astmos būklės lygį ir eigą, jis pradės gydymą taip: 

• Deguonis: naudokite dozavimo kolbą. Palaikykite SpO2 93–95% (6–11 metų vaikams 94–98%).
• Dėl greito ir trumpo veikimo bronchus plečiantys vaistai dažnai naudojami ūminių astmos priepuolių atvejais. Atsižvelgiant į astmos būklę, SABA dozę ir vartojimo dažnumą galima didinti atsižvelgiant į gydymo trukmę.
• Sisteminiai kortikosteroidai: suaugusiesiems prednizolono dozė yra 1 mg (arba lygiavertė)/kg per parą suaugusiesiems, didžiausia dozė – 50 mg per parą. Vaikams nuo 6 iki 11 metų dozė yra 1-2 mg/kg per parą iki didžiausios 40 mg per parą. Rekomenduojama sisteminio kortikosteroidų vartojimo trukmė yra 5–7 dienos.
• Kortikosteroidai inhaliuojami, purškiami (budezonidas arba flutikazonas): dozė 2mg-4mg per parą purškiama suaugusiems ir 1mg-2mg per parą dozė vaikams.
• Kontroliniam vaistui 2–4 savaites reikia didinti dozę, kad reaguotų į gydymą. Tiems, kurie nevartojo kontrolinių vaistų, ICS turėtų būti vartojama stabiliomis dozėmis.
• Antibiotikai: nereikėtų vartoti beatodairiškai, specialistai rekomenduoja tik ūmaus bakterinės infekcijos paūmėjimo atveju.
• Dažnai vertinkite atsaką sumažindami deguonies dozę ir palaikydami SpO2 93–95% diapazone.

Kaip išvengti astmos

Kad liga neprogresuotų ir nesukeltų pavojingų komplikacijų, ekspertai rekomenduoja pacientams:

• Mesti rūkyti : Apribokite rūkymą, geriausia visiškai mesti rūkyti. Taip pat venkite pasyvaus rūkymo, ypač nėščioms moterims. 
• Fiziniai pratimai: astma sergantiems pacientams reikia vidutinio sunkumo mankštos, atsižvelgiant į jų gebėjimą pagerinti organizmo atsparumą. 

Skatinkite astma sergančius žmones būti aktyvius, kad pagerėtų bendra jų sveikata

• Nustokite vartoti tam tikrus vaistus, kurie pablogina astmą, pvz., beta adrenoblokatorius ar vaistus nuo uždegimo. Jei pacientas serga ūminiu koronariniu sindromu, gydytojai rekomenduoja selektyvią beta adrenoblokatorių kardioversiją, jei nauda yra didesnė už riziką.
• Nustatykite tinkamą astma sergantiems dietą: dietą, kurioje yra daug šviežių daržovių ir vaisių, vengiant maisto produktų, kurie sukelia alergiją astma sergantiems žmonėms, pvz., rūgštaus maisto, alergiją sukeliančių pupelių ir kt.