Ypač žuvyje arba apskritai jūros gėrybėse yra labai daug baltymų, omega-3 ir kitų maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, kalis ir vitaminas B. Tačiau dabar daugelis namų šeimininkių nerimauja dėl šių maisto produktų užteršimo toksišku gyvsidabriu. Renkantis dažnai susimąsto, ar tilapijoje yra gyvsidabrio, o kobijoje – gyvsidabrio.
Norėdami užtikrinti jūsų ir jūsų šeimos sveikatą, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kaip pasirinkti tinkamą žuvį. Ypač prieš dabartinę situaciją, kai visur pasirodo gyvsidabris. Kaip visi žinome, neorganinis gyvsidabris gali ištirpti net gėlame ir jūros vandenyje, sudarydamas toksiškus gyvsidabrio junginius.
Šie junginiai prilimpa prie fitoplanktono ir vienaląsčių dumblių, kurie taip pat yra pagrindinės žuvų ir daugelio kitų vandens rūšių mitybos grandinės. Tada šis gyvsidabrio kiekis bus „saugomas“. Taigi, jei juos perdirbsime į maistą, tą gyvsidabrio kiekį taip pat nepastebimai sunaudosime.
Ar tilapijoje yra gyvsidabrio? Ar kobijoje yra gyvsidabrio? Tai dažnas namų šeimininkių klausimas
2012 metais žurnale „Journal of Preventive Medicine & Public Health“ (JAV) paskelbti tyrimai parodė, kad didelis gyvsidabrio kiekis gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Be to, jis taip pat daro blogą poveikį smegenims, mažina gebėjimą susikaupti, taip pat atminties sutrikimus, drebėjimo simptomus ir regėjimo sutrikimus.
Tais pačiais metais American Journal of Biology and Biotechnology taip pat pranešė, kad gyvsidabrio poveikis gali padidinti širdies ligų riziką. Tyrėjai mano, kad taip yra todėl, kad gyvsidabris padidina laisvųjų radikalų gamybą, o antioksidantų organizme mažėja, sukeldamas oksidacinį stresą.
Taigi ar jūros gėrybėse, kurias dažnai valgome, pavyzdžiui, tilapiją, yra gyvsidabrio? Tiesą sakant, gyvsidabrio naudojimo vengiama taisyklė – rinktis pagal žuvies ar kitų jūros gėrybių dydį. Mažesnėse veislėse, tokiose kaip lašiša, sardinės, šukutės ir krevetės, gyvsidabrio yra daug mažiau nei tunuose, kardžuvėse ir kt.
Gyvsidabris gali sutrikdyti atmintį ir susikaupti
Jei vis dar svarstote, ar tilapijoje yra gyvsidabrio, ar kobijoje yra gyvsidabrio, žr. šią statistikos lentelę.
- Mažiausio gyvsidabrio kiekio jūros gėrybės: ančiuviai, Atlanto ir Ramiojo vandenyno tilapijos, šukutės, krabai, vėžiai, austrės, kefalės, šukutės, tilapijos... Tai yra grupė, kuriai jos priklauso, valgyti reikėtų apie 2-3 kartus per savaitę.
- Jūros gėrybės su vidutiniu gyvsidabrio kiekiu: buivolai, jūros ešeriai, snapučiai, kobija... Šiai grupei pakanka kartą per savaitę.
- Jūros gėrybės, turinčios didžiausią gyvsidabrio kiekį: didžiaakis tunas, oranžinė žuvis, ryklys, kardžuvė… Turėtume vengti naudoti perdirbtus šios grupės maisto produktus.
Žuvis ir daugelis kitų jūros gėrybių yra maistas, kuriame gausu omega-3, naudingas organizmui ir skanus. Tačiau, kad organizmui būtų geriausia, turėtume rinktis žuvį ir jūros gėrybes, kuriose gyvsidabrio yra mažiau. Reikėtų kiek įmanoma vengti žuvų grupių, kuriose nustatytas didelis gyvsidabrio kiekis. Ypač atidesni renkantis turi būti nėščiųjų, maitinančių ar planuojančių pastoti grupė.
Žuvyje sulaikytas gyvsidabrio kiekis gali neigiamai paveikti sveikatą, kai jį suvartoja organizmas
FDA rekomenduoja, kad nėščios moterys, vaisingo amžiaus moterys, maitinančios krūtimi ir maži vaikai nesinaudotų tunais, rykliais, kardžuvėmis ir plytelėmis. Be to, per savaitę turėtumėte suvartoti tik 2–3 porcijas žuvies ir nevalgykite žuvies organų ar žuvų kepenų aliejaus. Kadangi juose esantis vitaminas A gali pakenkti vaikų sveikatai.