Dantų ėduonis yra dažnas reiškinys, būdingas 1–3 metų vaikams. Dantų ėduonies būklė ateityje vaikams sukels daug pasekmių, tokių kaip nudilę dantys, estetikos praradimas ir net šlubavimas.
Vaikų dantų ėduonies priežasčių yra daug, todėl tėvai turi atpažinti ir užkirsti kelią bei sutelkti dėmesį į gydymą, kai jų vaikams atsiranda dantų ėduonies požymių.
Kas yra danties skausmas?
Danties struktūra apims kietą išorinį apvalkalą, tada emalio sluoksnį ir dentiną. Tačiau vaikų dantų emalio ir dentino sluoksnis dažniausiai yra gana plonas, mažai kalcifikuotas ir gana jautrus, todėl yra linkęs gesti ir pažeisti.
Pažeidus emalį, pieniniai dantys pamažu genda ir išnyks, taip mažindami kūdikių dantų vainiko apimtį ir ši būklė vadinama dantų ėduonimi.

Pažeidus emalį, dantis palaipsniui nyks, tada išnyks ir sukels danties netekimą ir ėduonį.
Nors dantų ėduonis vaikams nesukelia skausmo, o ertmė dažniausiai būna sekli, ne tokia gili kaip ertmė, tačiau susidaro didelis plotas, juodas ar rudas.
Dantų ėduonis nesunku greitai išplisti į kitus dantis, jei tėvai jo nesuvaldo iš karto. Galiausiai ant vaiko dantų lieka tik maži dantukai, kurie beveik krenta prie dantenų, šaknys yra arti dantenų ir turi įtakos vaikų kramtymo ir rijimo veiklai.
Vaikų dantų ėduonies priežastys
Tyrimai rodo, kad dantų ėduonis ir ėduonis dažnai atsiranda dėl 3 ligą sukeliančių veiksnių, įskaitant bakterijas, cukrų ir laiką, kurį bakterijos išbūna ant dantų apnašų sluoksnyje.
Nes kūdikis valgo daug saldumynų
Nes vaikai turi įprotį valgyti saldų maistą. Dantuose esančios bakterijos dažnai naudoja cukrų, kad susidarytų dantų apnašos. Jie fermentuoja cukrų, kad gamintų rūgštis, o vėliau ardo neorganines dantų emalio medžiagas, taip sukeldami dentiną ir dantų ėduonį.

Mat vaikai mielai valgo saldų maistą, tačiau mama nevalo mažylio dantų, sukeldama dantų ėduonį.
Taigi, kai vaikai valgo saldumynus ar maistą, kuriame yra daug cukraus, nesilaikydami tinkamos ir švarios burnos higienos, tai neigiamai paveiks vaikų dantis.
Dėl rūgštinės aplinkos burnoje
Pieniniai dantys taip pat lengvai ėsdinami dėl rūgščios burnos aplinkos, kai kietieji dantų audiniai yra chemiškai ardomi egzogeninių arba endogeninių rūgščių, kurias sukelia procesas, kai nėra bakterijų.
Egzogeninių rūgščių jūsų vaiko racione, įskaitant: citrinų rūgštį, fosforo rūgštį, askorbo rūgštį, obuolių rūgštį, vyno rūgštį ir anglies rūgštį, galima rasti daugelyje vaisių, taip pat vaisių sultyse ir gėrimuose, gazuotuose ir acte.
Tyrimai taip pat rodo, kad reguliariai duodami kūdikiui vaisių sulčių, gazuotų ar sportinių gėrimų, marinuotų agurkėlių su actu ir sultingų citrusinių vaisių, jūsų vaiko dantų erozija kasdien didės.
Kitos dantų ėduonies priežastys
- Kūdikiui ėduonis ėduonis visame žandikaulyje, nes jo mityboje trūksta tokių medžiagų kaip kalcis ir miltai, todėl jo dantys ploni, nuo ko jis yra pažeidžiamas.
- Nėščioms mamytėms vartojant antibiotikus, tokius kaip Tetraciklinas ar Doksiciklinas, kūdikio dantys ateityje vystysis blogai, taip pat bloga emalio kokybė, mažas kietumas, todėl dantys yra pažeidžiami.
- Netinkama vaikų burnos priežiūra taip pat sudaro sąlygas bakterijoms patekti į danties emalį ir atakuoti bei sukelti dantų ėduonį.
- Vaikai, sergantys gelta, taip pat turi didelę įtaką dantų emaliui.
Kenkia, kai vaikams sugedo dantys
Paprastai kūdikiams pirmieji pieniniai dantys pradeda netekti maždaug 5–6 metų amžiaus, o paskutinius pieninius dantis – 12–13 metų.
Vykstant įprastam procesui, kiekvienam netektam pieniniam dantukui išaugs nuolatinis dantis, kuris jį pakeis ne vėliau kaip per 6–12 mėnesių. Jei vaikui sudygo dantis anksčiau nei nurodyta anksčiau, tam tikrą laiką po danties netekimo vaikas neturės pakaitinio danties ir tai labai paveiks valgymą, virškinimą ir tarimą.
Maža to, pažeisti pieniniai dantys perneša ir kenksmingų bakterijų, kurios veikia ne tik pačius dantis, bet ir neigiamai veikia būsimus nuolatinius dantis bei dantenas.
Tuo pačiu metu, kai pieniniai dantys yra nusidėvėję, bus apnuoginta pulpa ir kūdikio dentinas. Šiuo metu vaikas jausis nepatogiai, pradės skaudėti valgydamas ir gerdamas, lengvai nerimsta, anoreksija. Iš ten jie tiesiogiai veikia visapusišką vaikų vystymąsi vėliau.
Kai vaikui iškrenta dantukai, jis jausis nepatogiai, pradės skaudėti valgant ir atsisakys valgyti
Be to, susidėvėję vaiko dantys, ypač priekiniai, ne tik praranda estetinį vaizdą, bet ir kelia pavojų kūdikiui vėliau kalbėti neaiškiai.
Faktas parodė, kad daugeliui vaikų, kurių dantų ėduonis yra stiprus, kai jie mokosi kalbėti, bus sunku ištarti taisyklingą tarimą, dažnai jie yra švelnesni nei tie, kurių dantys yra sveiki. Dėl to prarandu pasitikėjimą, tyliai kalbu ir nedvejoju vėliau bendrauti su aplinkiniais.
Visų pirma, kūdikio dantų ėduonis taip pat gali pakeisti standartinį kūdikio dantukų dygimo procesą ir vėliau sukelti nuolatinių dantų nukrypimus. Priežastis ta, kad kai dantis pažeidžiamas arba pažeidžiamas anksti, dantenos greičiau užsitrauks, kol šioje padėtyje gali išdygti nuolatiniai dantys. Išdygus nuolatiniams dantims, jie taip pat susidurs su daugybe sunkumų ir gali išaugti netaisyklingai, todėl jie bus negražūs ir sukels skausmą vaikui.
Taigi vaikų dantų ėduonies priežasčių yra daug. Todėl tėvai turi žinoti ir suprasti, kaip apsisaugoti nuo dantų ėduonies , kad ši situacija būtų kuo mažesnė, daranti įtaką tolimesniam kūdikio gyvenimui.