Kepenys yra maždaug futbolo kamuolio dydžio ir yra viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, žemiau diafragmos ir virš skrandžio. Yra daug vėžio formų, kurios atsiranda kepenyse.
Kepenų vėžys yra vėžys, atsirandantis iš įvairių tipų kepenų ląstelių. Yra daug kepenų vėžio formų. Dažniausia yra pirminė kepenų ląstelių karcinoma, kuri atsiranda iš pačių kepenų ląstelių. Kiti retesni tipai yra intrahepatinė cholangiokarcinoma, hepatoblastoma.
Ne visi kepenų navikai laikomi kepenų vėžiu. Vėžys, kilęs iš kitų kūno vietų, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos, plaučių, krūties ir kt., gali išplisti į kepenis, vadinamas kepenų metastazėmis. Šis vėžio tipas pavadintas pagal organą, iš kurio atsiranda vėžys. Pavyzdžiui, gaubtinės žarnos vėžys su metastazėmis kepenyse apibūdinamas kaip vėžiniai pažeidimai, kurie atsiranda gaubtinėje žarnoje ir plinta į kepenis. Metastazavęs kepenų vėžys yra dažnesnis nei kitų tipų kepenų ląstelių vėžys.
Kepenų vėžys yra vėžys, atsirandantis iš įvairių tipų kepenų ląstelių
Kepenų vėžio priežastys
Ne visi kepenų vėžio atvejai turi aiškią priežastį. Lėtinis virusinis hepatitas yra dažna priežastis. Vėžys atsiranda, kai kepenų ląstelėse atsiranda mutacijų DNR – medžiagoje, pernešančioje informaciją, kuri vadovauja biocheminių procesų sintezei ir vykdymui žmogaus organizme. Dėl DNR mutacijų ląstelės gali nekontroliuojamai augti ir suformuoti navikus – vėžinių ląstelių rinkinius.
Kepenų vėžys, tiek pirminis, tiek antrinis (metastazavęs į kitą organą), ši liga pasireiškia tik tada, kai kepenų ląstelės turi mutavusių genų, dėl kurių atsiranda nekontroliuojamas ląstelių augimas ir naviko formavimasis.
Pavojaus elementai
Veiksniai, didinantys kepenų ląstelių karcinomos riziką, yra šie:
- Lytis: Vyrai serga dažniau nei moterys.
- Lėtinis hepatitas B arba C: Lėtinis hepatitas padidina riziką susirgti šia liga.
- Cirozė: progresuojanti ir negrįžtama cirozė formuoja randų audinį kepenyse ir padidina ligų riziką.
- Paveldimos kepenų ligos: Wilsono liga , būklės, sukeliančios geležies perteklių / perkrovą, gali padidinti ligos riziką.
- Cukrinis diabetas: Žmonės, kurių gliukozės tolerancija yra sutrikusi, turi didesnę kepenų vėžio riziką nei bendra populiacija.
- Nealkoholinė riebiųjų kepenų liga: riebalų kaupimasis kepenyse padidina ligos riziką.
- Poveikis aflatoksinu: Aflatoksinas yra toksinas, randamas blogai konservuotuose džiovintuose maisto produktuose, tokiuose kaip kukurūzai, žemės riešutai ir kt., atliekant saugos bandymų procedūras, siekiant apriboti maisto produktų užterštumą aflatoksinais. Tuo tarpu ši būklė vis dar paplitusi keliose Afrikos ir Azijos šalyse.
- Nesveika mityba: Daugelį metų kasdien geriant per daug alkoholio, gali atsirasti negrįžtamas kepenų pažeidimas ir padidėti kepenų vėžio rizika.
Kepenų vėžio simptomai
Daugumai pacientų ankstyvosiose ligos stadijose nėra jokių požymių ir simptomų. Tai taip pat yra sunkumas diagnozuojant ir gydant ligą ankstyvoje stadijoje.
Kai kurie ankstyvieji kepenų vėžio simptomai
- anoreksija;
- Skausmas ir sunkumas dešiniajame apatiniame kvadrante;
- Šaltkrėtis, gausus prakaitavimas;
- Pablukusi oda, geltona akių sklera;
- Išsiplėtimas.
Kai kurie ankstyvieji kepenų vėžio simptomai
Kai kurie vėlyvosios stadijos kepenų vėžio simptomai
- Ilgas pykinimas, vėmimas, apetito praradimas;
- Reikšmingas svorio kritimas;
- Visada yra niežėjimo jausmas;
- Pasikeitusios spalvos išmatos;
- didelis pilvo pūtimas;
- Stiprus skausmas dešiniajame apatiniame kvadrante;
- Gali būti apčiuopiama pilvo masė.
Todėl, jei turite minėtų simptomų, bet priežastis nežinoma, turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad jie ištirtų ir stebėtų gydymą.
Kepenų vėžio diagnozė
Kepenų vėžio diagnozavimo testai ir procedūros apima:
- Kraujo tyrimai kepenų funkcijai įvertinti.
- Diagnostinis vaizdavimas, pvz., pilvo ultragarsas, kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su kontrastine medžiaga.
- Kepenų biopsija, kai kuriais atvejais, siekiant nustatyti naviko pobūdį. Po anestezijos gydytojas smulkia adata įdurs per odą į kepenis, kad paimtų naviko kepenų audinio mėginį. Patologas mikroskopu apžiūrės šį biopsijos mėginį, kad nustatytų vėžinių ląstelių buvimą. Kepenų biopsija gali sukelti kraujavimą, mėlynes ir infekciją.
Kepenų biopsijos nuotraukos
Kepenų vėžio stadijos nustatymas
Nustačius kepenų vėžį, gydytojai nustatys vėžio stadiją. Šis procesas padeda įvertinti navikų dydį ir skaičių bei vėžio plitimo galimybę. Dažniausiai naudojami vaizdavimo testai yra kompiuterinė tomografija (KT skenavimas), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kaulų skenavimas. Yra daug klasifikacijų, leidžiančių nustatyti šios ligos stadiją.
Romėniškoje klasifikacijoje nuo I iki IV nurodoma vėžio stadija, o alternatyviai naudojami skaičiai nuo A iki D. Atsižvelgdami į vėžio stadiją, gydytojai gali numatyti ligos prognozę ir rekomenduoti tinkamą gydymą. IV arba D stadija rodo pažengusį kepenų vėžį su blogiausia prognoze.
Kiek gyvena kepenų vėžys?
Priklausomai nuo ligos stadijos, gydytojas gali numatyti paciento išgyvenimo laiką:
- 1 etapas: tikimybė gyventi ilgiau nei 5 metus yra apie 31 %;
- 2 etapas: tikimybė gyventi ilgiau nei 5 metus yra apie 19 %;
- 3 etapas: tikimybė gyventi ilgiau nei 5 metus yra apie 11 %;
- 4 etapas: tikimybė gyventi ilgiau nei 5 metus yra apie 3%.