Vaikų mokymas pagal Montessori ugdymo metodą

Montessori ugdymo metodas orientuotas į geriausios aplinkos vaikų vystymuisi sukūrimą, suteikiant vaikams galimybę visapusiškai tobulėti.

Jei pavargote nuo senų ir nuobodžių, daug teorijos reikalaujančių mokymo metodų, kurie vargina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, galbūt norėsite išmokti Montessori metodo. Šis metodas, turintis daug naudos vaikams, šiuo metu yra palaikomas ir taikomas daugelio žmonių.

Kas yra Montessori ugdymo metodas?

Montessori yra mokymo metodas, kurį sukūrė daktarė Maria Montessori . Tai pedagogika, pagrįsta orientacija į vaiką per mokslinius vaikų stebėjimus nuo gimimo iki pilnametystės. Vaikai, atėję į klasę, gali laisvai rinktis ir būti kūrybiški mokymosi procese, o mokytojas pasiūlys vaiko amžių atitinkančias veiklas. Vaikai dirbs grupėse arba savarankiškai, kad tyrinėtų žinias apie juos supantį pasaulį ir išnaudotų visas savo galimybes.

Ankstyvojo ugdymo metodas grindžiamas vaiko perspektyva, kai jis nori mokytis ir mokytis gerai paruoštoje aplinkoje. Šis ugdymo metodas yra ir požiūris į visapusišką vaikų fizinio, bendravimo, emocinio, pažinimo vertinimą.

7 vaikų mokymo pagal Montessori metodą privalumai

1. Sutelkti dėmesį į pagrindinius vystymosi etapus

Mokymo programa pirmiausia orientuota į svarbius 3–5 metų vaikų vystymosi etapus. Jaunesni vaikai bus sutelkti į didelių raumenų valdymo įgūdžių ir kalbos lavinimą. 4 metų amžiaus vaikai gali būti supažindinti su motoriniais įgūdžiais, taip pat atlikti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, gaminti maistą, dažyti ir gaminti rankdarbius. Būdami 5 metų vaikai praplės savo bendruomenės patirtį per ekskursijas.

2. Skatinkite bendradarbiavimo žaidimą

Taikant Montesorri metodą, mokytojas nebus klasėje, o būtent mokiniai spręs, kaip vyks dienos užsiėmimai. Tai skatina juos dalytis idėjomis ir bendradarbiauti ieškant krypties. Vaikai klasėje išmoks gerbti kiekvieną, taip pat bendruomenės kūrimo jausmą iš gyvenamosios aplinkos įtakos.

3. orientuotas į vaiką

Taikant šį metodą, mokiniai mokosi mokymo programos, kuri yra mokoma ir sukurta atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno vaiko poreikius ir gebėjimus. Tai leidžia vaikams tyrinėti ir mokytis savo tempu ir taisyklėmis. Mokytojai nelygina vaikų ir neteikia konkurencinių laimėjimų tarp vaikų ir kitų vaikų, todėl vaikai atėję į klasę jaučiasi laimingi.

Viskas klasėje visada yra vaikui pasiekiamoje vietoje. Stalai ir kėdės, knygų lentynos, žaislų spintelės yra tinkamo dydžio vaikams, kad padėtų jiems patogiai sėdėti ir pasiimti viską, kas jiems patinka. Be to, vyresni vaikai žaidžia ir su mažesniais, todėl mokyti ir mokytis vieni iš kitų ateina ir bendraklasiai.

4. Vaikai išmoksta save disciplinuoti

Šis ugdymo metodas leidžia vaikams patiems pasirinkti veiklą, kuria jie nori užsiimti kiekvieną dieną ir kada kiekvieną veiklą. Tačiau šis ugdymo metodas vis dar turi specifines pagrindines taisykles, kurių mokytojai ir mokiniai turi laikytis. Ši aplinka palaipsniui moko vaikus  praktikuoti drausmę  ir ugdyti svarbius įgūdžius, tokius kaip koncentracija ir savikontrolė.

5. Klasės aplinka moko vaikus apie tvarką

Visi klasės objektai turi savo teisingas padėtis lentynose. Kai vaikas baigs veiklą, jis ar ji turės grąžinti daiktus į jiems tinkamas vietas. Šis tvarkos jausmas padeda lengviau mokytis, disciplinuojasi ir patenkina įgimtą vaiko poreikį tvarkingai aplinkai. Dirbdami ar žaisdami tvarkingose ​​vietose vaikai gali atskleisti savo kūrybiškumą ir visapusiškai susitelkti į mokymosi procesą.

6. Mokytojai sudaro palankias sąlygas vaikų patyriminiam mokymuisi

Klasėje mokytojas veiks kaip vadovas, sudarydamas vaikams sąlygas laisvai patirti mokymąsi, o ne nuspręsdamas, kaip vaikai turėtų tai daryti. Jie taip pat užtikrina, kad visa klasė laikytųsi pagrindinių taisyklių, ir skatina mokinius atlikti namų darbus, tačiau netrukdo pamokos tempui.

7. Išmokite kurti kūrybinį įkvėpimą

Kadangi vaikai gali laisvai pasirinkti veiklą ir dirbti pagal savo taisykles, kūrybiškumas klasėje visada skatinamas. Vaikai dažnai atlieka užduotis dėl proceso, o ne galutinio rezultato, džiaugsmo, todėl gims kūrybinis įkvėpimas.

Be to, susidūrimas su skirtingomis kultūromis skatina vaikus plėsti savo mąstymą apie pasaulį ir įvairiais būdais spręsti problemas.

Montessori ugdymo metodo principai

1. Gerbti vaikus yra pirmasis principas

Pagarba mažiems vaikams yra visų šio ugdymo metodo principų pagrindas. Mokytojai ar instruktoriai turės parodyti pagarbą vaikų nuomonei, gerumą ir teisingumą. Suaugusieji turėtų įsiklausyti į vaikų nuomonę, remdami vaikus dirbti ar mokytis patiems vadovaudamiesi šūkiu „mokykis iš vaikų, kad geriau mokytum vaikus“. Kai jiems suteikiamas pasirinkimas, vaikai gali išsiugdyti įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus sėkmingam mokymuisi ir ugdyti teigiamą savigarbą.

2. Vaikai turi galimybę savarankiškai gauti žinias

Vaikų protas visada pasiruošęs ir trokšta mokytis. Vaikai per savo aplinką įsisavins naujas žinias. Šio metodo kūrėjas Montessori mano, kad vaikai turi galimybę mokytis patys. Nors įprasta manyti, kad žmonės žinių įgyja naudodamiesi savo smegenimis, iš tikrųjų vaikai daug išmoksta tiesioginio ar netiesioginio kontakto metu.

Pavyzdys: jei kasdien kalbėsite su vaiku jo gimtąja kalba, jis greitai išmoks kalbėti gimtąja kalba.

Be to, vaikai gali mokytis patys per apklausą. Mokytojai arba tėvai, mokydami vaikus šio metodo, turėtų skatinti vaikus mokytis ir tyrinėti patiems, klasėje pristatydami naujus daiktus ir žaislus, skatindami vaikus sugalvoti, kaip juos naudoti.

3. Jautrūs laikotarpiai visada svarbūs mokymosi procese

Daugelis ekspertų mano, kad vaikai jautriu laikotarpiu gali lengvai išmokti tam tikrų dalykų. Šiuo laikotarpiu vaikai pradeda stiprėti, tačiau tai trunka tik kurį laiką. 

Taip mokydami vaikus, mokytojai ar instruktoriai atidžiai stebės vaikus, siekdami užtikrinti, kad vaikai būtų visapusiškai palaikomi ir turėtų geriausias mokymosi galimybes šiuo jautriu metu.

4. Vaikai geriausiai mokosi, kai mokymosi aplinka yra gerai paruošta

Ugdymo metodu vaikai mokysis aplinkoje, kurioje yra daug išteklių ir galimybių aktyviai mokytis bei laisvė tyrinėti ir išbandyti. Mokytojai, stebėdami vaiko aktyvumo tendencijas, gali paruošti vaikams geriausią aplinką. Mokytojai yra tie, kurie rūpinasi, kad vaikams būtų suteikta ir lengvai pasiekiama tai, ko reikia.

Kaip Montessori ugdymas padeda vaikams?

Montessori metodas šeimoje padeda vaikui mokytis nuo gimimo iki vidurinės mokyklos. Be to, šis ugdymo metodas suteikia vaikams daug naudos per kiekvieną konkrečią stadiją:

1. Nuo gimimo iki 3 metų

Suteikite saugią žaidimo aplinką, pilną potencialo lavinti kūdikio protą ir kūną.

Padėkite vaikams pasitikėti savimi ir savo pasauliu.

Ankstyvas vaikų mokymas pagal šį ugdymo metodą padeda vaikams pasitikėti savimi pasirodant prieš minią.

Lavinti stambiosios ir smulkiosios motorikos bei kalbos koordinaciją.

Sukurkite galimybes ugdyti savarankiškumą kasdieniame gyvenime ar darbe.

2. Darželinis amžius

Ikimokyklinio ugdymo pedagogai vaikus moko metodiškai, skatindami vaiko savarankiškumo ugdymą, ištvermę susidūrus su sunkumais, gebėjimą nusistatyti sau ribas.

Skatinkite bendravimo įgūdžių ugdymą per pagarbą, aiškius ir saugius ryšius bei kritinę įtaką.

Sukūrus vaizduotės tyrinėjimo galimybes, ugdomas pasitikėjimas ir kūrybiškumas.

3. Pradinis mokyklinis amžius

Suteikite vaikams galimybę atrasti bendradarbiavimo naudą, kai yra remiami ir tinkamai vadovaujami jų interesai.

Palaiko pasitikėjimo, vaizduotės, mąstymo ir veiksmų nepriklausomybės ugdymą.

Skatinkite suprasti savo vaiko vaidmenį bendruomenėje, prigimtinėje kultūroje.

4. Vidurinis mokyklinis amžius

Vaikams nuo 12 iki 15 metų taip pat veikia vaikų mokymas pagal Montessori metodą:

Pabrėžia emocinės saviraiškos, tikro pasitikėjimo savimi, judrumo tarpasmeniniuose santykiuose ugdymą.

Šiuo laikotarpiu vaikai turėtų kuo daugiau būti gamtoje ar ūkio darbuose, kad išmoktų tausoti aplinką ir įgytų pagrindinių gyvenimo įgūdžių.