Plaučių vėžys yra piktybinis vėžys, keliantis grėsmę pacientų gyvybei, jei jis nėra laiku aptiktas ir gydomas. Taigi, kas yra plaučių vėžys ir ką reikia žinoti plaučių vėžiu sergantiems pacientams?
Plaučių vėžys yra būklė, kai navikai formuojasi ir auga iš plaučių audinių. Plaučių vėžys šiandien yra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis, kurią daugiausia sukelia rūkymas.
Kas yra plaučių vėžys?
Plaučiai yra krūtinės ląstos organai, kurie įkvepiant gauna deguonies, o iškvepiant išskiria anglies dioksidą. Plaučių vėžys yra tada, kai vėžys prasideda plaučiuose, t. y. ląstelės nekontroliuojamai dalijasi plaučiuose, todėl išsivysto navikai, kurie sumažina jų gebėjimą gauti deguonį.
Plaučių vėžys ypač paplitęs tarp rūkalių. Plaučių vėžys yra pagrindinė vyrų ir moterų mirties nuo vėžio priežastis Jungtinėse Valstijose. Kasmet nuo plaučių vėžio miršta daugiau žmonių nei nuo gaubtinės žarnos, prostatos, krūties ir kiaušidžių vėžio kartu paėmus.
Plaučių vėžys dažnai pasireiškia pacientams, kurie nuolat rūko
Plaučių vėžio požymiai ir simptomai
Ankstyvosiose stadijose plaučių vėžio simptomai gali nebūti dažnai, priklausomai nuo vėžio ląstelių sunkumo ir progresavimo. Plaučių vėžio požymiai ir simptomai dažniausiai pasireiškia tik vėlyvose stadijose.
Plaučių vėžio požymiai ir simptomai gali būti:
- Kosulys yra naujas ir jį sunku palengvinti.
- Lėtinis kosulys (dažnas rūkantiems.
- Hemoptisi.
- Dusulys.
- Krūtinės skausmas.
- Švokštimas.
- Užkimimas.
- Svorio metimas.
- Kaulų skausmas.
- Galvos skausmas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei atsiranda bet kuris iš aukščiau išvardytų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad jis ištirtų ir patartų. Ankstyva diagnozė ir gydymas sumažins ligos progresavimo riziką ir padės greitai pasveikti.
Jei jums sunku mesti rūkyti, kreipkitės į gydytoją patarimo, kaip mesti rūkyti, ir galbūt vaistų ar nikotino pakaitalų .
Jei atsiranda kraujo atkosėjimo simptomų, būtina kreiptis į gydytoją
Plaučių vėžio priežastys
Rūkymas sukelia daugumą plaučių vėžio atvejų, tiek rūkantiems, tiek žmonėms, kurie yra veikiami pasyvaus rūkymo (nerūkantys, kurie įkvepia pasyvų dūmą).
Cigarečių dūmuose yra daug kancerogenų ir pakitimų plaučių parenchimoje. Kai įkvepiate pirmąjį cigaretės dūmą, jūsų kūnas gali pats atitaisyti žalą. Tačiau pakartotinai veikiant, plaučių ląstelės bus vis labiau pažeidžiamos, todėl atsiras galimybė vystytis vėžiui.
Tačiau plaučių vėžiu taip pat serga nerūkantieji ir žmonės, kurie niekada nėra reguliariai veikiami pasyvaus rūkymo. Tokiais atvejais plaučių vėžys neturi aiškios priežasties.
Kokie veiksniai sukelia plaučių vėžį?
Keletas veiksnių gali padidinti plaučių vėžio riziką. Kai kuriuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti, pavyzdžiui, mesti rūkyti. Kai kurių kitų veiksnių, pavyzdžiui, šeimos istorijos, pakeisti negalima.
Plaučių vėžio rizikos veiksniai yra šie:
- Rūkymas: Rūkymas išlieka didžiausiu plaučių vėžio rizikos veiksniu. Plaučių vėžio rizika didėja didėjant cigarečių skaičiui, kurį surūkote per dieną, ir kiek metų rūkote. Mesti rūkyti bet kuriame amžiuje gali žymiai sumažinti plaučių vėžio riziką.
- Pasyvus rūkymas: pasyvus rūkymas arba pasyvaus rūkymo poveikis taip pat padidina plaučių vėžio riziką.
- Radono dujų poveikis: radonas yra natūralaus urano skilimo dirvožemyje, uolienose ir vandenyje produktas, kuris ilgainiui tampa oro, kuriuo kvėpuojame, dalimi.
- Asbesto ir kitų cheminių medžiagų poveikis: asbesto ir kitų kancerogenų, tokių kaip arsenas, chromas ir nikelis, poveikis darbo vietoje su tam tikromis cheminėmis medžiagomis taip pat gali padidinti plaučių vėžio riziką. Ši rizika yra dar didesnė rūkantiems.
- Plaučių vėžio šeimos istorija: Žmonės, kurių tėvai, broliai ar seserys ar vaikas serga plaučių vėžiu, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
- Vartojant per daug alkoholio: geriant daugiau nei leistina norma (2 gėrimai per dieną vyrams, 1 gėrimas per dieną moterims) gali padidinti plaučių vėžio riziką.
- Tam tikros su rūkymu susijusios plaučių ligos: rūkaliai, sergantys tam tikromis plaučių ligomis, pvz., emfizema, turi didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu.
Plaučių vėžio klasifikacija
Plaučių vėžio klasifikacija pateikiama remiantis vėžinių ląstelių morfologija po mikroskopu. Plaučių vėžys skirstomas į 2 tipus:
- Smulkialąstelinis plaučių vėžys: Smulkialąstelinis plaučių vėžys pasireiškia beveik vien tik stipriai rūkantiems žmonėms ir yra retesnis nei nesmulkialąstelinis plaučių vėžys.
- Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys: nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra bendras plaučių vėžio, kuris auga ir metastazuoja lėčiau, pavadinimas. Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys apima plokščialąstelinę (plokštelinę) ląstelę, adenokarcinomą ir didelių ląstelių karcinomą.
Smulkialąstelinis plaučių vėžys
Plaučių vėžio komplikacijos
Plaučių vėžys gali sukelti šias komplikacijas:
- Dusulys: augant plaučių vėžio ląstelėms, jos užblokuoja pagrindinius kvėpavimo takus kvėpavimo vamzdyje arba aplink plaučius susikaupus skysčiui, plaučiams sunku išsiplėsti.
- Atkosėjimas krauju: plaučių vėžys gali sukelti kraujavimą į kvėpavimo takus, todėl atsikosite krauju.
- Skausmas: Išplitęs plaučių vėžys, išplitęs į pleuros ar kitas kūno vietas, pavyzdžiui, kaulus, gali sukelti skausmą.
- Pleuros efuzija: Plaučių vėžys gali sukelti skysčių kaupimąsi erdvėje, supančioje paveiktą plautį krūtinės ertmėje (pleuros erdvėje). Pleuros efuzija gali atsirasti dėl vėžio plitimo už plaučių ribų arba dėl organizmo atsako į vėžį plaučiuose. Pleuros efuzija gali sukelti dusulį. Įprastas gydymas – skysčio nutekėjimas iš krūtinės ląstos į išorę ir pasikartojimo rizika.
- Vėžys plinta į kitas kūno dalis (metastazės): Plaučių vėžys dažnai plinta į kitas kūno dalis, dažniausiai smegenis, kaulus, kepenis ir antinksčius. Metastazės gali sukelti skausmą, pykinimą, galvos skausmą ar kitus požymius ir simptomus, priklausomai nuo paveikto organo. Kai kuriais atvejais gali būti gydomos pavienės, pavienės metastazės. Tačiau daugeliu atvejų metastazavusio gydymo tikslas yra tik palengvinti požymius ir simptomus.
- Mirtis: Deja, žmonių, sergančių plaučių vėžiu, išgyvenamumas yra labai mažas. Daugeliu atvejų liga baigiasi mirtimi. Žmonės, kuriems diagnozuota ankstyvoje stadijoje, turi didžiausią galimybę išgydyti. Jūsų gydytojas gali suteikti informacijos apie išgyvenamumo rodiklius.