Supratimas, kodėl papūgos kalba

Kadangi papūgos yra socialūs padarai, joms reikia tam tikros bendravimo formos, kad galėtų bendrauti. O kas, jei šalia nėra papūgos, su kuria būtų galima pasikalbėti? Ar naminė papūga turėtų merdėti laukdama, kol kita papūga pasidalins savo kalba? Papūgos yra įnirtingos būtybės, bet jos nėra kvailos. Papūga gana greitai supranta, kad ją supantys žmonės yra jos socialinė grupė – taip sakant, pulkas. Kadangi namuose esantys žmonės nėra pasirengę išmokti papūgos kalbos (ir dauguma jų nenori), papūga pradeda mokytis savo vietovės, savo klano kalbos. Tai yra galingas būdas papūgai tapti grupės dalimi. Paukščio nuomone, namų kalbos mokymasis yra pagrindinis būdas būti pastebėtam ir patenkinti jo poreikius.

Pagrindinis reikalavimas, kurio reikia mokant paukštį kalbėti, yra geri santykiai su paukščiu. Išgąsdintas ar skriaudžiamas paukštis dažniau būna labai tylus, kad jo nepastebėtų, arba galbūt rėks ​​visą dieną, nes yra vienišas. Laimingas, patenkintas paukštis yra tas, kuris triukšmauja sakydamas: „Ei, aš čia; pažiūrėk į mane; pažaisk su manimi!" Čia prasideda pirmieji kalbėjimo bandymai. Jaunas paukštis skleis garsus, panašius į jį supančio pasaulio garsus, bandydamas bendrauti su žmonėmis, atkreipti dėmesį ar bent jau prisitaikyti. Jei paukščio žmogus giria paukštį už šiuos bandymus, paukštis tęsia išmokti.

Jei pradedate su rūšimi, žinoma kaip puikiakalbė, pavyzdžiui, banguota papūga, pilkoji Afrikos papūga ar Amazonės papūga, tiesiog pasikalbėkite su paukščiu kasdien su juo bendraudami. Kai prieisite prie jo ryte, pasakykite „Labas rytas“, o kai naktį paguldysite į lovą, pasakykite „Labanakt“. Tas pats pasakytina apie maitinimą. Įvardinkite visus dalykus, kuriuos duodate paukščiui – sėklą, vandenį, obuolį, vynuogę, morką ir pan. Kai perkeliate paukštį iš vienos vietos į kitą, pasakykite jam, kur jūs abu eisite: „Mes einame į virtuvę“. Kalbėkitės su savo paukščiu taip, kaip kalbėtumėte su protingu vaiku, bet nenaudokite kūdikio kalbėjimo, kitaip paukštis to išmoks.

Pirmieji paukščio bandymai kalbėti gali atrodyti kaip burbuliavimas. Ilgainiui burbuliavimas taps aiškesnis ir pavirs žodžiais bei garsais. Papūga gali kalbėti jau šešių mėnesių amžiaus; Afrikoje pilka, tikras kalbėjimas gali užtrukti nuo devynių mėnesių iki daugiau nei vienerių metų, priklausomai nuo asmens. Pirmuosius porą metų su Amazonės papūgomis reikėtų daug kalbėti – vyresnio amžiaus amazonė niekada neišmoks gerai kalbėti, jei neišmoko būdama jauna. Atminkite, kad kai kurie žmonės apskritai neišmoks kalbėti.

Antras svarbiausias dalykas, norint, kad paukštis prabiltų po gerų santykių su juo, yra pagyrimas. Pagirti gali būti taip paprasta, kaip atsigręžti į paukštį, užmegzti akių kontaktą ir pasakyti: „Geras paukštis! Paukščiai mėgsta žmonių dėmesį, ir jūs galite tai panaudoti savo naudai. Tačiau nesinori per daug girti neaiškių žodžių. Išsaugokite didžiausią pagyrimą už aiškiai pasakytus žodžius, kuriuos norėtumėte išlikti savo papūgos žodyne.

Kai paukštis kalba laisvai, galite pradėti mokyti pasirinktus žodžius ir frazes tiesiog kartodami juos daug kartų, tačiau gudrybė yra naudoti kirčiavimą. Tegul žodžiai skamba įdomiai. Daugelis papūgų išmoksta keikti tokiu būdu – įsmeigę kojos pirštą galite išspjauti keiksmų virtinę, kuri papūgai skambės jaudinančiai, nes už jų slypi tiek daug energijos.

Internete arba vietinėje paukščių parduotuvėje galite įsigyti pokalbių juostų ir kompaktinių diskų, arba galite pasigaminti savo. Problema ta, kad paukštis gali nuobodžiauti ar nusivilti nuolatos klausydamas juostos. Jei pasirinksite šį metodą, įsitikinkite, kad treniruotės trunka ne ilgiau kaip 20 minučių du kartus per dieną.

Galiausiai, televizorius ir radijas gali išmokyti jūsų papūgą kalbėti, nors paukštis ne visada atima tai, ką norėtumėte girdėti.