Žmonių sukurtos atliekos teršia planetą, nesvarbu, ar jos rodomos gamyklos dūmtraukyje, ar palaidotos sąvartyne. Kad planeta atgautų savo žalumą, ji padeda suprasti, kaip tarša veikia aplinką.
-
Iškastinio kuro deginimas bene labiausiai prisideda prie taršos. Tačiau tai taip pat yra pagrindinė energijos gamybos ir transportavimo priemonė. Pigiausias ir patikimiausias elektros energijos tiekimo būdas yra elektrinės, deginančios iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį, kuri į elektrinę gabenama naudojant kurą, taip pat išgrynintą iš fosilijų.
Deginant iškastinį kurą kyla daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemos, kurios prisideda prie klimato kaitos. Šios dujos prisideda prie daugelio aplinkos problemų, įskaitant klimato kaitą ir rūgštų lietų. ( Rūgštus lietus kyla, kai deginant iškastinį kurą susidaro sieros dioksidas ir azoto oksidai, kurie vėliau sukuria švelnų rūgštinį tirpalą, kuris iškrenta lietaus arba sausų dalelių pavidalu; tokiomis formomis jis buvo susijęs su žalingu poveikiu vandens keliams ir miškams.)
-
Daugelis atliekų , patenkančių į sąvartynus ar deginimo krosnis, turi būti iš anksto apdorotos, kad jų komponentai neišmestų potencialiai toksiškų cheminių medžiagų atgal į žemę ir orą. Tiesa, nauji sąvartynai kruopščiai sandarinami, kad jų turinys nepratekėtų, o deginimo krosnyse naudojamos kur kas švaresnės technologijos nei kadaise. Tačiau visa tai reikalauja energijos, kurios pasaulis turėtų vartoti mažiau. Prie to prisideda ir tai, kad šie sandarūs sąvartynai eikvoja išteklius, kad išsaugotų mūsų švaistymo įrodymus ateinančioms kartoms.
Besivystančiose šalyse šiukšlės gali būti išmestos į bet kurį laisvą žemės plotą arba sąvartynus, kurie neapsaugo aplinkos, arba gali būti sudegintos neatsižvelgiant į netoliese esančius gyventojus ar aplinką. Ši tarša apsunkina sveikatos ir sanitarijos problemas, nes gali užteršti žemę, vietinius vandens šaltinius ir orą.