Planeta Žemė turi naudingų, bet ribotų išteklių. Žalias gyvenimas reiškia kuo taupiau naudoti neatsinaujinančius Žemės išteklius. Iškastinis kuras , energijos turtingas organinių medžiagų atsekti organizmų, kad gyveno 300 prieš 400 milijonų metų palaikus, paėmė ilgą laiką kurti, ir žmonės naudoja juos daug greičiau nei žemėje gali juos gaminti.
1 Aliejus
Daugelis mokslininkų sutinka, kad gali būti likę tik 40–50 metų naftos, atsižvelgiant į dabartines naudojimo normas. Šio iškastinio kuro gavyba, rafinavimas ir deginimas sukelia daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
2 anglis
Nors anglies atsargos Jungtinėse Valstijose greičiausiai gali patenkinti šalies energijos poreikius ateinančius 200–300 metų, deginant anglį elektrai gaminti susidaro anglies dioksidas, taip pat sieros ir azoto šalutiniai produktai. Anglies kasyba taip pat turi niokojančių aplinkosaugos ir sveikatos išlaidų.
3 Gamtinės dujos
Daugiau nei pusė JAV namų kaip pagrindinį šildymo kurą naudoja gamtines dujas. Deginant gamtines dujas išskiriama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei deginant anglį ar naftą, nors vis tiek susidaro anglies dioksidas. Gamtinės dujos išskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų metaną gamybos, sandėliavimo ir transportavimo metu ir gali sprogti, kai didelės koncentracijos liečiasi su kibirkštimi.
4 Uranas
Branduolinė energija veikia panaudodama energiją, išsiskiriančią skylant urano atomams. Pats gaminant energiją šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišsiskiria, tačiau būtinas urano sodrinimas išskiria anglies dioksidą. O panaudoto urano, kuris yra radioaktyvus ir labai kancerogeninis, šalinimas tebėra karštas mygtukas politikams ir piliečiams.
Atliekant galutinį perdirbimo veiksmą, programa „ Megatons to Megawatts “ apdoroja ginklams skirtą uraną iš sovietinių kovinių galvučių į uraną, naudojamą JAV atominėse gamyklose.
Branduolinės atliekos ir nedidelė, bet reali nelaimingų atsitikimų ar net sabotažo branduoliniame reaktoriuje rizika reiškia, kad branduolinė energija nėra ekologiškas sprendimas.