Kas yra psichinė liga? Sužinokite apie įprastas psichines ligas

Atrodo, kad psichologinės ligos neturi įtakos fizinei paciento sveikatai, tačiau iš tikrųjų jos sukelia pacientui nenuspėjamų pasekmių. Todėl norint išvengti šių ligų daromos žalos, labai svarbu suprasti pagrindines žinias apie psichologines ligas.

Remiantis Centrinio psichikos sveikatos instituto statistika, Vietnamo žmonių procentas vieną kartą gyvenime psichologinėmis ligomis serga iki 15–20%. Tai reiškia, kad maždaug 1 iš 5 žmonių greičiausiai sirgs psichine liga. Tai labai nerimą keliantis ir pavojingas skaičius. Žemiau esančiame straipsnyje sužinokime apie psichologines ligas su aFamilyToday Blog'u, kad gautumėte išsamesnį ir aiškesnį šių ligų vaizdą!

Psichikos ligų apžvalga

Psichikos liga (taip pat žinoma kaip psichikos liga) yra liga, susijusi su psichikos sveikata, paveikianti paciento mintis ir jausmus, todėl pacientas keičia savo elgesį. Yra daug įvairių psichikos ligų rūšių, tačiau dauguma ligų yra glaudžiai susijusios su paciento gyvenimo, socialinės veiklos, šeimos ar darbo problemomis.

Psichikos ligų priežastys

Yra daug priežasčių, galinčių sukelti psichinės ligos vystymąsi:

• Smegenys yra tiesiogiai pažeistos arba kenčia nuo smegenų ligų: encefalito, meningito, smegenų auglio, smegenų absceso, smegenų kraujotakos sutrikimo...
• Dėl ligų, pažeidžiančių smegenis: lėtinis inkstų nepakankamumas , hipertiroidizmas, hipotirozė ...
• Pacientai, turintys neurotoksinį poveikį dėl alkoholio ar migdomųjų tablečių.
• Pacientas patyrė galvos smegenų traumą.
• Pacientas patiria spaudimą darbe ar studijuodamas.
• Pacientai, turintys nenormalią fizinę struktūrą, dėl to kenkiantys psichinei raidai.
• Be to, yra kai kurių neaiškios priežasties psichologinių ligų, tokių kaip nuotaikos sutrikimai, šizofrenija ir kt.

Alkoholio sukeltas neurotoksiškumas yra viena iš psichologinių ligų priežasčių

Kai kurie bendri psichikos ligos požymiai

Štai keletas bendrų psichikos ligų požymių:

• Nuotaikų kaita.
• Dažnas nerimas.
• Dažnai liūdna.
• Gyvenimo įpročių keitimas (valgymas, miegas ir kt.).
• Pagalvokite arba kalbėkite apie mirtį.
• Emocijos staiga keičiasi iš liūdnos į linksmą ir atvirkščiai.
• Kai kurios kitos apraiškos: alkoholizmas, per didelis pyktis, smurtinis elgesys...

Dažnos psichinės ligos

Depresija

Depresija yra psichologinė liga, kuri tampa vis dažnesnė ir itin pavojinga. Daugelis žmonių, sergančių depresija, ieškojo mirties dėl to, kad jaučiasi per daug liūdni, prarado tikėjimą, pavargę, nebesidomi gyvenimu ir negali įveikti tų neigiamų emocijų.

Be to, depresiją galima atpažinti iš daugybės kitų simptomų, tokių kaip miego sutrikimai, svorio kritimas, dirglumas, koncentracijos praradimas, mąstymo sunkumai, bevertiškumo jausmas...

Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ypač kai kuriems asmenims, pavyzdžiui: nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims, ką tik patyrusiems didelius emocinius sukrėtimus, žmonėms, kurie turi ištverti didelį psichologinį spaudimą, prievartą... Moterų depresija serga 25 m. %, o vyrų – 10 %.

Depresija yra psichinė liga, kuri gali turėti įtakos bet kuriam asmeniui

Šizofrenija

Šizofrenija priskiriama sunkioms psichikos ligoms, kurios dažnis yra 1 proc. Liga dažniausiai pasireiškia gana jauname amžiuje ir greičiausiai tęsis visą gyvenimą. Šizofrenija turi didelį poveikį psichikai ir net gali pakeisti paciento asmenybę, jei nebus nedelsiant gydoma.

Šizofreniją galima atpažinti pagal tokius požymius kaip: sutrikęs mąstymas, paranoja, polinkis į socialinę izoliaciją, atitolimas nuo aplinkinių, menka emocinė išraiška, tylus, dažnai nuolat nerimaujantis, baimės jausmas...

Ūminė liga paprastai prasideda ir greitai progresuoja per kelias savaites, vėliau sulėtėja ir tęsiasi mėnesius ar metus.

Bipolinis afektinis sutrikimas

Bipolinis afektinis sutrikimas yra psichologinė būklė, kai žmonės dažnai keičia savo emocinę būseną iš susijaudinimo į depresiją ir atvirkščiai. 

Žmonės, turintys bipolinį afektinį sutrikimą, dažnai keičia savo emocinę būseną

Ligos simptomai depresijos epizodo metu yra panašūs į aukščiau aprašytus depresijos simptomus. Euforijos stadijoje pacientas dažnai turi tokias apraiškas kaip per didelis džiaugsmas, paranoja, išdidumas... Be to, kai kurios didelės rizikos apraiškos nekontroliuoja savo minčių ar veiksmų tempo, kūno, lengva staiga supykti. .

Alzheimerio liga

Alzheimerio liga yra ypač pavojinga liga, nes ji gali sukelti smegenų nervinių ląstelių sunaikinimą, todėl pacientas negali pasveikti. Alzheimerio liga dažniausiai pasireiškia sulaukus 65 metų, ligos rizika proporcinga amžiui.

Iš pradžių liga prasideda lėtai ir laikui bėgant blogėja. Pacientams pasireikš asmenybės pokyčiai, dirglumas, nuovargis, nerimas ir atminties praradimas. Alzheimerio liga sukelia labai rimtą atminties praradimą, pamažu pacientas gali pamiršti kelią namo, pamiršti artimuosius, nesupranta raidžių ar skaičių, negali nuosekliai kalbėti su aplinkiniais, net negali atlikti elementarių dalykų, tokių kaip asmens higiena, valgyti ir pan.

Liga paprastai paūmėja ilgą laiką. Vidutinis laikas nuo ligos pradžios iki paciento mirties yra apie 8-10 metų. Paciento mirties priežastis daugiausia yra išsekimas arba gretutinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, pneumonija...

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuris dažniausiai prasideda vaikystėje.

Liga pasižymi vienu ar dviem simptomais: obsesijomis ir impulsais.

• Obsesijos: pacientas visada turi minčių, kurios atsiranda netikėtai. Šios mintys kartojasi daug kartų ir dominuoja visame paciento galvoje, todėl jis visada jaučiasi nusivylęs ir sunerimęs. Pavyzdys: pacientas išeidamas iš namų visada nerimauja, ar durys užrakintos, nors prieš tai labai atidžiai jas patikrino.
• Impulsyvumas: pacientas nuolat ragina save ką nors daryti, daugiausia tam, kad sumažintų nerimą, kurį sukelia apsėdimas. Impulsyvus elgesys dažnai kartojasi, dažnai sąmoningai ir visada vadovaujasi tam tikra tvarka.

Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui būdingi obsesijos ir impulsai

Turėdamas abu šiuos simptomus, pacientas supranta, kad toks elgesys yra neprotingas ir piktinantis, tačiau negali atsispirti ir turi jų laikytis. Todėl žmonės, turintys obsesinį-kompulsinį sutrikimą, dažnai linkę slėpti savo ligą.

Kitos psichikos ligos

Nervinė anoreksija: pacientas labai bijo priaugti svorio, atsisako išlaikyti normalų svorį, visada jaučiasi storas ir nesąmoningas dėl svorio, todėl per daug krenta svoris. Nervinė anoreksija gali sukelti mirtį nuo išsekimo.

Fobijos: žmogus labai bijo konkretaus gyvūno, objekto ar situacijos. Baimės reakcija dažnai būna netikėta ir nekontroliuojama, nors žmogus baimę suvokia kaip neracionalią.

Generalizuotas nerimo sutrikimas: pacientai visada jaučia per didelį stresą ir nerimą dėl gyvenimo, pavyzdžiui, nuolat nerimauja dėl nelaimingo atsitikimo, susirgimo... Daugumai generalizuotu nerimo sutrikimu sergančių žmonių dažnai būna nerimo sutrikimų derinys su kitomis psichikos ligomis.

Psichikos sutrikimai, kuriuos sukelia narkotikai ar alkoholis: jei šis psichikos sutrikimas trunka ilgai, pacientas yra labai jautrus kitoms psichologinėms ligoms, tokioms kaip atminties sutrikimai, miego sutrikimai, nerimo sutrikimai, psichozė.

Apskritai psichologinės ligos yra labai įvairios ir potencialiai pavojingos pacientams. Todėl pajutus, kad tau ar aplinkiniams yra psichikos negalavimų požymių, reikia laiku kreiptis į gydytoją, kad jis apžiūrėtų. Kuo anksčiau gausite gydymą nuo psichikos ligos, tuo didesnės jūsų galimybės ją įveikti.

Aukščiau pateiktame straipsnyje, tikimės, aFamilyToday tinklaraščio skaitytojai suprato įprastas psichologines ligas . Psichikos sveikata yra be galo svarbi ir ja turi rūpintis jūs patys bei aplinkiniai. Linkiu skaitytojams visada sveikos dvasios ir ramybės gyvenime!