Atrodo, kad psichologinės ligos neturi įtakos fizinei paciento sveikatai, tačiau iš tikrųjų jos sukelia pacientui nenuspėjamų pasekmių. Todėl norint išvengti šių ligų daromos žalos, labai svarbu suprasti pagrindines žinias apie psichologines ligas.
Remiantis Centrinio psichikos sveikatos instituto statistika, Vietnamo žmonių procentas vieną kartą gyvenime psichologinėmis ligomis serga iki 15–20%. Tai reiškia, kad maždaug 1 iš 5 žmonių greičiausiai sirgs psichine liga. Tai labai nerimą keliantis ir pavojingas skaičius. Žemiau esančiame straipsnyje sužinokime apie psichologines ligas su aFamilyToday Blog'u, kad gautumėte išsamesnį ir aiškesnį šių ligų vaizdą!
Psichikos ligų apžvalga
Psichikos liga (taip pat žinoma kaip psichikos liga) yra liga, susijusi su psichikos sveikata, paveikianti paciento mintis ir jausmus, todėl pacientas keičia savo elgesį. Yra daug įvairių psichikos ligų rūšių, tačiau dauguma ligų yra glaudžiai susijusios su paciento gyvenimo, socialinės veiklos, šeimos ar darbo problemomis.
Psichikos ligų priežastys
Yra daug priežasčių, galinčių sukelti psichinės ligos vystymąsi:
Alkoholio sukeltas neurotoksiškumas yra viena iš psichologinių ligų priežasčių
Kai kurie bendri psichikos ligos požymiai
Štai keletas bendrų psichikos ligų požymių:
Dažnos psichinės ligos
Depresija
Depresija yra psichologinė liga, kuri tampa vis dažnesnė ir itin pavojinga. Daugelis žmonių, sergančių depresija, ieškojo mirties dėl to, kad jaučiasi per daug liūdni, prarado tikėjimą, pavargę, nebesidomi gyvenimu ir negali įveikti tų neigiamų emocijų.
Be to, depresiją galima atpažinti iš daugybės kitų simptomų, tokių kaip miego sutrikimai, svorio kritimas, dirglumas, koncentracijos praradimas, mąstymo sunkumai, bevertiškumo jausmas...
Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ypač kai kuriems asmenims, pavyzdžiui: nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims, ką tik patyrusiems didelius emocinius sukrėtimus, žmonėms, kurie turi ištverti didelį psichologinį spaudimą, prievartą... Moterų depresija serga 25 m. %, o vyrų – 10 %.
Depresija yra psichinė liga, kuri gali turėti įtakos bet kuriam asmeniui
Šizofrenija
Šizofrenija priskiriama sunkioms psichikos ligoms, kurios dažnis yra 1 proc. Liga dažniausiai pasireiškia gana jauname amžiuje ir greičiausiai tęsis visą gyvenimą. Šizofrenija turi didelį poveikį psichikai ir net gali pakeisti paciento asmenybę, jei nebus nedelsiant gydoma.
Šizofreniją galima atpažinti pagal tokius požymius kaip: sutrikęs mąstymas, paranoja, polinkis į socialinę izoliaciją, atitolimas nuo aplinkinių, menka emocinė išraiška, tylus, dažnai nuolat nerimaujantis, baimės jausmas...
Ūminė liga paprastai prasideda ir greitai progresuoja per kelias savaites, vėliau sulėtėja ir tęsiasi mėnesius ar metus.
Bipolinis afektinis sutrikimas
Bipolinis afektinis sutrikimas yra psichologinė būklė, kai žmonės dažnai keičia savo emocinę būseną iš susijaudinimo į depresiją ir atvirkščiai.
Žmonės, turintys bipolinį afektinį sutrikimą, dažnai keičia savo emocinę būseną
Ligos simptomai depresijos epizodo metu yra panašūs į aukščiau aprašytus depresijos simptomus. Euforijos stadijoje pacientas dažnai turi tokias apraiškas kaip per didelis džiaugsmas, paranoja, išdidumas... Be to, kai kurios didelės rizikos apraiškos nekontroliuoja savo minčių ar veiksmų tempo, kūno, lengva staiga supykti. .
Alzheimerio liga
Alzheimerio liga yra ypač pavojinga liga, nes ji gali sukelti smegenų nervinių ląstelių sunaikinimą, todėl pacientas negali pasveikti. Alzheimerio liga dažniausiai pasireiškia sulaukus 65 metų, ligos rizika proporcinga amžiui.
Iš pradžių liga prasideda lėtai ir laikui bėgant blogėja. Pacientams pasireikš asmenybės pokyčiai, dirglumas, nuovargis, nerimas ir atminties praradimas. Alzheimerio liga sukelia labai rimtą atminties praradimą, pamažu pacientas gali pamiršti kelią namo, pamiršti artimuosius, nesupranta raidžių ar skaičių, negali nuosekliai kalbėti su aplinkiniais, net negali atlikti elementarių dalykų, tokių kaip asmens higiena, valgyti ir pan.
Liga paprastai paūmėja ilgą laiką. Vidutinis laikas nuo ligos pradžios iki paciento mirties yra apie 8-10 metų. Paciento mirties priežastis daugiausia yra išsekimas arba gretutinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, pneumonija...
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra nerimo sutrikimas, kuris dažniausiai prasideda vaikystėje.
Liga pasižymi vienu ar dviem simptomais: obsesijomis ir impulsais.
Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui būdingi obsesijos ir impulsai
Turėdamas abu šiuos simptomus, pacientas supranta, kad toks elgesys yra neprotingas ir piktinantis, tačiau negali atsispirti ir turi jų laikytis. Todėl žmonės, turintys obsesinį-kompulsinį sutrikimą, dažnai linkę slėpti savo ligą.
Kitos psichikos ligos
Nervinė anoreksija: pacientas labai bijo priaugti svorio, atsisako išlaikyti normalų svorį, visada jaučiasi storas ir nesąmoningas dėl svorio, todėl per daug krenta svoris. Nervinė anoreksija gali sukelti mirtį nuo išsekimo.
Fobijos: žmogus labai bijo konkretaus gyvūno, objekto ar situacijos. Baimės reakcija dažnai būna netikėta ir nekontroliuojama, nors žmogus baimę suvokia kaip neracionalią.
Generalizuotas nerimo sutrikimas: pacientai visada jaučia per didelį stresą ir nerimą dėl gyvenimo, pavyzdžiui, nuolat nerimauja dėl nelaimingo atsitikimo, susirgimo... Daugumai generalizuotu nerimo sutrikimu sergančių žmonių dažnai būna nerimo sutrikimų derinys su kitomis psichikos ligomis.
Psichikos sutrikimai, kuriuos sukelia narkotikai ar alkoholis: jei šis psichikos sutrikimas trunka ilgai, pacientas yra labai jautrus kitoms psichologinėms ligoms, tokioms kaip atminties sutrikimai, miego sutrikimai, nerimo sutrikimai, psichozė.
Apskritai psichologinės ligos yra labai įvairios ir potencialiai pavojingos pacientams. Todėl pajutus, kad tau ar aplinkiniams yra psichikos negalavimų požymių, reikia laiku kreiptis į gydytoją, kad jis apžiūrėtų. Kuo anksčiau gausite gydymą nuo psichikos ligos, tuo didesnės jūsų galimybės ją įveikti.
Aukščiau pateiktame straipsnyje, tikimės, aFamilyToday tinklaraščio skaitytojai suprato įprastas psichologines ligas . Psichikos sveikata yra be galo svarbi ir ja turi rūpintis jūs patys bei aplinkiniai. Linkiu skaitytojams visada sveikos dvasios ir ramybės gyvenime!
Dešinės storosios žarnos divertikulitas yra viena iš dažniausių vyresnio amžiaus žmonių ligų. Ši liga dažnai neturi jokių specifinių simptomų, todėl anksti ją nustatyti sunku.
Pienligė kūdikiams sukelia deginantį skausmą ir kraujuoja trinant, todėl kūdikis jaučiasi nemalonus, nervingas ir sunku valgyti. Nedelsdami sužinokite apie pienligės požymius vaikams ir kaip juos gydyti.
Poodinis kraujavimas yra liga, kuri gali pasireikšti visiems tiriamiesiems – nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių. Poodinis kraujavimas vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai atsiranda dėl gerybinių priežasčių, tačiau kai kuriais atvejais ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų. Taigi, kas yra poodinė hemoraginė liga? Ar vyresnio amžiaus žmonių kraujavimas po oda kelia susirūpinimą?
Neuronai yra nervų ląstelės, sudarančios mūsų smegenis ir nugaros smegenis. Neuroną sudaro trys dalys: kūnas, aksonas ir dendritai. Taigi, kokia yra neuronų funkcija?
Daugeliui žmonių rūpi, kiek laiko užtrunka atsigauti po tinklainės atsiskyrimo ir kaip prižiūrėti akis po operacijos. Sekite straipsnį, kad gautumėte atsakymą.
Nors klausos praradimas nėra gyvybei pavojinga liga, jis pablogina klausą ir pablogina gyvenimo kokybę. Žemiau esančiame straipsnyje „aFamilyToday“ tinklaraštis skaitytojams pateiks pagrindinę informaciją apie spengimą ausyse su silpna klausa.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, kuria gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės. Atopinis dermatitas kartojasi daug kartų su ryškiu simptomu – dideliu niežuliu, todėl pacientas jaučiasi labai apgailėtinas ir nepatogiai. Liga dažniausiai prasideda vaikystėje, kartojasi ir gali tęstis visą gyvenimą.
Yra daug žmonių, kurie painioja genitalijų karpas ir karpas kaip tą patį dalyką, nes tai yra dvi dažnos socialinės ligos, kurių simptomai yra gana panašūs. Taigi ar genitalijų karpos ir lyties organų karpos yra ta pati liga? Išsiaiškinkime čia pat.
Skorbutas, dar vadinamas skorbutu, gali būti liga, kuri atsiranda, kai organizmui ilgą laiką trūksta vitamino C.
Gingivitas yra dažna burnos liga, kuri atsiranda, kai užkrečiami burnos ertmės audiniai ir audiniai. Taigi, kas sukelia gingivitą? Kaip gydyti gingivitą? Sužinokime apie šią temą su aFamilyToday tinklaraščiu toliau pateiktame straipsnyje!
